Maršrutai

LEIDINYS „KUPIŠKĖNŲ KRAŠTAS. PUSIAUKELĖJE TARP DVIEJŲ SOSTINIŲ“

Leidinį parsisiųsti galima paspaudus čia >>>

 

LEIDINYS-MARŠRUTAS MIESTE „MUZIEJUS PO ATVIRU DANGUMI“ 

Henriko Orakausko skulptūros Kupiškio mieste

 Muziejus po atviru dangumi. Henriko Orakausko skulptūros Kupiškio mieste 1 Muziejus po atviru dangumi. Henriko Orakausko skulptūros Kupiškio mieste 2

 

LEIDINYS-TURISTINIS MARŠRUTAS „KUPIŠKIO DVARŲ ROMANTIKA“ 

Lankstinukas KUPIŠKIO DVARŲ ROMANTIKA Lankstinukas KUPIŠKIO DVARŲ ROMANTIKA 2

 

MARŠRUTAS PO KUPIŠKIO MIESTĄ (Bendras atstumas 14 km)

Maršrutas po Kupiškio miestą

Lauryno Stuokos – Gucevičiaus aikštė. Kelionę dviračiais po Kupiškį pradedame Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštėje. Prieš pradėdami kelionę aikštėje galime apžiūrėti paminklą kupiškėnui, Vilniaus katedros ir Rotušės projektuotojui Laurynui Stuokai-Gucevičiui.
Kupiškio biblioteka (praeityje žydų sinagoga. Joje žydų „Atminimo siena“, Parodų salė).  Už paminklo žymiajam kupiškėnui Kupiškio rajono savivaldybės Viešosios bibliotekos pastatas (praeityje pastate veikė viena iš trijų Kupiškyje stovėjusių žydų sinagogų. Kitų dviejų pastatai neišliko). Užsukę į jį, pirmajame aukšte išvysime „Atminimo lentą“, kurioje užrašytos Holokausto metais Kupiškyje nužudytų mūsų bendrapiliečių žydų ir jų šeimų narių pavardės. Memorialinė lenta pagaminta už Kupiškio žydų palikuonių, pasklidusių po visą pasaulį, lėšas. Pirmajame bibliotekos aukšte veikia Parodų salė (ekspozicijos nuolatos atnaujinamos). Bibliotekos darbuotojos Jus įleis į buvusią žydų maldos salę (po Antrojo pasaulinio karo, ji priklausė mūsų miesto kultūros namams, čia vyko koncertai, susitikimai su žymiais žmonėmis, buvo suvaidintas pirmasis legendinių „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ spektaklis). Už bibliotekos pastato skulptoriaus H. Orakausko kūrinys „Besileidžiantis angelas“.
H. Orakausko skulptūros aikštėje. Iš bibliotekos grįžtame į aikštę. Aikštėje galima taip pat rasti nemažai skulptoriaus H. Orakausko kūrinių. Kairėje aikštės pusėje – „Sėlių ąsotis“. Šis kūrinys simbolizuoja kupiškėnų kilmę iš kažkada mūsų žemėse gyvenusios ir dabar jau išnykusios sėlių genties. Svarbus aikštės akcentas – kitas menininko darbas – medžio skulptūrų kompozicija Senovinės kupiškėnų vestuvės”, primenanti kelis dešimtmečius gyvavusį visoje Lietuvoje žinomą folkloro kolektyvą.  Vasarą gaivina aikštėje trykštančių fontanų vėsa, akį glosto įvairiaspalviai gėlynai.
„Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisieriaus P. Zulono sodyba ir pastatas, kuriame gyveno semiotikas A. J. Greimas. Pro Kupiškio rajono savivaldybės pastatą Vytauto gatve judame iki „Senovinių kupiškėnų vestuvių“ režisieriaus, Piršlio vaidmens atlikėjo Povilo Zulono sodybos. Šalia namas, kuriame gyveno pasaulinio garso semiotikas, kalbininkas Algirdas Julius Greimas. Dešinėje kelio pusėje, vos už kelių metrų nuo namo, kuriame gyveno A. J. Greimas, koplytstulpis kupiškėnams 1941 m. vasarą sovietinių okupantų nužudytiems prie Panevėžio cukraus fabriko.
Kupiškio gimnazija. Kairėje gatvės pusėje, priešais P. Zulono sodybą, didžiausia rajone ir vienintelė mieste Lauryno Stuokos-Gucevičiaus gimnazija.  Šalia Tarpukario Lietuvos karininkų Ramovė (pastatas šiuo metu priklauso privačiam asmeniui).
Kupos upės slėnio parkas ir medžio bei akmens skulptūros jame. Toliau Vytauto  gatve judame Pyragių (Indubo) ežero kryptimi. Sustojame prie Lietuvos medžiotojų žvejų draugijos Kupiškio rajono skyriaus pastato. Nusileidę akmeniniais laiptais (dviračius galime nusivesti šlaitu žemyn) patenkame į Kupos upės slėnio parką, tiksliau į vieną jo dalių. Žavingame Kupos upelės (davusios miestui vardą) vingyje medinės Lietuvos, Lenkijos ir Slovakijos tautodailininkų sukurtos skulptūros. Jos tarnauja ne tik estetinėms krašto svečių ir kupiškėnų reikmėms. Kiekviena skulptūra funkcionalus meno kūrinys. Tai ir suoliukas arba pavėsinė, kurioje galima prisiglausti nuo lietaus ar saulės. Šią parko dalį puošia ir kupiškėno tautodailininko Vytauto Jasinsko akmens skulptūra.
„Atodūsių“ tiltas. Pakylame atgal į Vytauto gatvę. Važiuojame pirmyn dar apie 50 metrų. Dešinėje pusėje, kitame upės slėnyje, mūsų laukia dar daugiau medinių skulptūrų. Vasaros metu prie jų patekti galime tiesiog perbridę upelį, ties kupiškėno Vytauto Jasinsko sukurta akmens skulptūra „Driežas“, kuri išdidžiai puikuojasi upelės viduryje.  Stačiu Kupos skardžiu kylame atgal ir asfaltuotu takeliu, pro tautodailininkų sukurtus suolus ir ąžuolyną judame link legendinės Kupiškio vietos „Atodūsių tilto“.  Kodėl „Atodūsių“? Todėl, kad Tarpukariu Kupiškio gimnazistai šioje vietoje mėgdavo skirti pasimatymus ….
Nuo „Atodūsių tilto“ grįžtame į Vytauto gatvę. Toliau judame Pyragių ežero arba tiesiog „ežerėlio“ kaip sako kupiškėnai kryptimi. Pasukame į kairę, prie senųjų Kupiškio parapijos kapinių. Čia galime apžiūrėti paminklą 1918-1920 metų kovų savanoriams, pastatytą Tarpukariu ir restauruotą Atgimimo metais.
Pyragių (Indubo) ežerėlis. Nuo kapinių grįžtame į kelią ir pamažu artėjame prie „ežerėlio“. Kairėje kelio pusėje kupiškėnų darbo ir poilsio vieta – kolektyviniai sodai, dešinėje vingiuoja Kupa. Nuvažiavę apie kilometrą, kairėje pusėje palikę Beržytės miškelį, kurioje įsikūrusioje vasaros estradoje vyksta rajono ir respublikinės šventės. Pasukame į kairę pusę ir asfaltuotu keliuku pasiekiame Pyragių „ežerėlį“, garsėjantį minkštu vandeniu ir puikiai įrengtu paplūdimiu. Šalia ežero veikia šašlykinė. Nusimaudę ir pailsėję grįžtame į kelią ir vėl keliaujame link miesto. Ties riboženkliu „Kupiškis“ sukame į kairę ir pervažiavę vieną iš aštuonių tiltų per Kupą, vykstame link Kraštiečių arba Žemiečių daugiabučių gyvenamųjų kvartalo. Tai antrasis daugiabučių namų kvartalas pastatytas Kupiškyje dar sovietmečiu ir pavadintas iš mūsų krašto kilusių įžymių žmonių garbei. Kvartalo pradžioje pasukame į dešinę ir A. Purėno gatve vykstame link Kupiškio poliklinikos. Ties raudonplyčiu poliklinikos pastatu pasukame į kairę. Dešinėje pusėje plyti teritorija, kurią sovietmečiu užėmė vienas sovietinės kariuomenės dalinys. Iš Tarpukario Lietuvos laikotarpio išliko didžiulė šaudyklos siena, kurios viršuje praeivius įdėmiai stebi skulptoriaus Henriko Orakausko kūrinys „Ulonas“. P. Mažylio gatve pasiekiame žiedą prie Kupiškio autobusų stoties. Žiedu sukame į miesto centrą ir įvažiuojame į pačią ilgiausią gatvę Kupiškio mieste – Gedimino. Gatvės ilgis nuo Kupiškio geležinkelio stoties iki sankryžos su Muziejaus gatve – apie 3,2 km.
H. Orakausko skulptūra „Baltų pasaulio medis“. Gedimino gatve važiuojame į miesto centrą. Dešinėje išvysime tvenkinį su tilteliu, vedančiu prie Henriko Orakausko skulptūros „Baltų pasaulio medis“. „Medis“ pagamintas iš metalo konstrukcijų, jo šakų vainiką puošia vitražiniai lapai, paukščiai, o iš šakų šiltomis vasaros dienomis kartas nuo karto ištrykšta vandens čiurkšlės vanduo. Čia pat keletas suoliukų ant kurių galima prisėsti ir ramiai pasigrožėti medžiu-fontanu ir jo aplinka.
Toliau keliaujame Gedimino gatve į miesto centrą. Dešinėje pusėje pastatas, kuriame Tarpukario Lietuvos metais buvo įsikūręs Lietuvos kariuomenės dalinys. Tuo metu šios kareivinės buvo laikomos vienomis moderniausių Europoje. Žiauri istorijos „ironija“ bet po sovietinės okupacijos kareivinėse įsikūrė okupacinės armijos kareiviai. Šalia kareivinių ūksmingame skverelyje paminklas kupiškėnui, Lietuvos valstybės ir kariniam veikėjui, brigados generolui Jonui Černiui.
Dešinėje pusėje palikę Krantinės daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalą (pirmąjį pastatytą Kupiškyje), pro Kupiškio rajono policijos komisariatą, meno mokyklą, neseniai renovuotą rajono kultūros centrą artėjame prie tilto per Kupos upę. Prie kultūros centro yra dar vienas H. Orakausko darbas – „Skelbimų lenta Teatras“. Tai ir meno kūrinys, kuriuo grožėtis gali kiekvienas, ir  skelbimų lenta, kurioje galima sužinoti apie vyksiančius renginius. Pervažiavus senąjį tiltą per Kupą dešinėje išvysime H. Orakausko kūrinį „Svečias“. Šalia jo buvęs Kupiškio valsčiaus savivaldybės tarpukariu pastatas. Gedimino gatve pakylame iki mūsų kelionės pradinio taško L. Stuokos-Gucevičiaus aikštės. Nuo aikštės vykstame prie Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčios (dviračius prirakinti galime automobilių stovėjimo aikštelėje prie bažnyčios). Apžiūrėję vieną didžiausių katalikų šventovių Lietuvoje ir pakilę į jos bokštą (susitarus iš anksto ir gavus dvasininkų leidimą), pasukame į Kupiškio etnografijos muziejų įsikūrusį kitoje gatvės pusėje. Apžiūrėję etnografijos muziejaus ekspozicijas Pergalės gatve vykstame prie Kupiškio marių.
Kupiškio laisvamanių kapinės. Pakeliui, už „Lukoil“ degalinės, kairėje kelio pusėje vienos iš pirmųjų laisvamanių kapinių Lietuvoje įkurtos 1933 metais. Jose galime išvysti visą sudėtingą XX amžiaus vidurio Lietuvos istoriją. Antrojo pasaulinio karo metais naciai čia sušaudė šimtus Kupiškio apylinkių žydų ir kairiųjų pažiūrų kupiškėnų. Pasibaigus karui šiose kapinėse buvo laidojami žuvę sovietinės armijos kariai. Holokausto metu žuvusių Lietuvos piliečių žydų ir sovietinės armijos kareivių atminimas įamžintas monumentu ir paminklu.
Kupiškio marios (Lėvens tvenkinys). Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis. Apžiūrėję kapines vykstame prie trečiojo pagal dydį dirbtinio vandens telkinio Lietuvoje. Tai Lėvens tvenkinys arba kaip jį vadina vietiniai Kupiškio marios. Pasibaigus miesto teritorijai įvažiuojame į Aukštupėnų kaimą, tapusį beveik Kupiškio priemiesčiu. Nusileidę nuo kalnelio pasukame į kairę ir vykstame prie marių pradžios – užtvankos. Įvažiuojame į automobilių stovėjimo aikštelę. Kairėje pusėje išvysime Kupiškio arba Aukštupėnų piliakalnį – miesto pradžią. Senovėje ant jo stovėjo medinė sėlių pilis. Prasidėjus Kalavijuočių ordino antpuoliams pilis apie XIII amžiaus vidurį buvo sudeginta. Vėliau pilis nebuvo atstatyta o miestas kūrėsi ten kur stovi dabartinis Kupiškis. Mediniais laiptais galime pakilti ant piliakalnio, kurio aikštelėje stovi akmeninis aukuras. Nuo piliakalnio viršūnės atsiveria nuostabi Lėvens upės slėnio, Kupiškio marių ir miesto panorama. Grįžtame į automobilių stovėjimo aikštelę. Užtvanka dviračiais galime nukeliauti iki vadinamojo „būgno“ (automobilių eismas užtvanka draudžiamas), kuriuo vanduo iš marių patenka į Lėvens upę. Priešais tiltelį vedantį prie „būgno“, paminklinis akmuo, skirtas marių užtvankos statybos pabaigai pažymėti. Truputį apie mūsų marias. 1984 m. užtvenkus Lėvens upę susiformavo apie 828 ha ploto ir 25 km ilgio tvenkinys. Tai mėgstama kupiškėnų ir svečių poilsio vieta. Kasmet čia vyksta Baltijos šalių triatlono varžybos, „Kupiškio marių regata“, įvairios žūklės varžybos, kiti sporto ir kultūriniai renginiai. Grįžtame užtvanka atgal. Dešinėje pusėje Lėvens upės slėnis. Kairėje prie marių įrengta maudykla, stovi elingo (valčių prieplaukos) pastatas.
Kupiškio marių vila“. Keliu grįžtame į Aukštupėnų gyvenvietę. Pasukame į kairę ir keliu riedame apie 2 km Vėžionių kaimo linkui. Aplinkui plyti tipiškas kupiškėnų krašto peizažas – žaliuojančias pievas keičia dirbamos žemės laukai. Važiuojame keliu apie kol išvystame nuorodą „Kupiškio marių vila“. Žvyruotu keliuku pasukame į kairę. Važiuodami tiesiai privažiuojame prie „Vilos“. Tai poilsio ir švenčių organizavimui skirtas pastatų kompleksas ant Kupiškio marių kranto. Daugiau informacijos apie „Kupiškio marių vilą“ ir teikiamas paslaugas galite rasti internete http://www.kupiskiomariuvila.lt/.
„Uošvės liežuvio“ sala ir dendroparkas. Į kairę nuo „Vilos“ smėlėtas visuomeninis pliažas, prie jo įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Pasukame į dešinę ir privažiuojame automobilių stovėjimo aikštelę. Nuo jos nutiestas tiltas į „Uošvės liežuvio“ salą. Kodėl „Uošvės liežuvio“? Vietiniai porina, todėl, kad sala labai ilga …. O iš tikrųjų ji taip vadinama dėl savo neįprastos formos. Saloje įgyvendinus bendrą Kupiškio rajono ir Rezeknės savivaldybės (Latvija) projektą įrengtos medinės pavėsinės, maudyklos, pasivaikščiojimo takai. Saloje galite ir pažvejoti, arba tiesiog ramiai ir maloniai praleisti laisvalaikį gamtoje su šeima ir draugais. Tai paskutinė šio dviračių maršruto vieta. Apie kitus maršrutus Jus visada informuos Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkai: (8 459) 52 505, kupiskisturizmas@zebra.lt, Gedimino g. 19 Kupiškis.

DVIRAČIŲ MARŠRUTAS „APLINK KUPIŠKIO MARIAS“

Maršruto ilgis – 42 km.

aplink marias

1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis.

IMG_5287

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto (Aukštupėnų k.), netoli Kupiškio marių. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauta jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus.

Kupiskis Mound. In the ancient times there lived the Baltic tribe Selionians. The archaeological findings around the mound show that in the 8th century AD a wooden defence castle loomed there. Supposedly, the castle or entrenchments were destroyed by Livonian or Teutonic Orders around 1240.

Aukštupėnų pirmoji poilsiavietėPajuodupės kaimas (2,3 km)

2. „Uošvės Liežuvio“ dendroparkas.

IMG_5986

Pajuodupės kaimo ribose Lėvens upę ir Pajuodupės upelį skyrė pusiasalis (Uošvės liežuvis), tačiau iškasus dirbtinį kanalą, pusiasalis virto sala, kurios plotas – 8,97 ha. Dendrologinis parkas saloje pradėtas kurti dar 1988 m. Čia pasodinta daugiau negu 30 skirtingų medžių rūšių, yra H. Orakausko skulptūrinė grupė.

Dendrological park “Mother-in-Law’ Tongue”. The unusual shape of an isle inspired to call it the Mother-in-Law’ Tongue. The dendrological park is located on an island in Kupiskis reservoir. The park was established in 1988 and it covers an area of 8,97 ha. There are over 36 types of trees and shrubberies.

Pajuodupės kaimas-Bagdonių kaimas (6,7 km)

3. Rusų sentikių cerkvė Bagdonių kaime.

IMG_5366

Bagdonys – kaimas Kupiškio rajone, kairiajame Lėvens krante. Kaime yra rusų sentikių cerkvė, kuri pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose paminėta XX a. pradžioje. 1915 m. ji sudegė, o bendruomenės pastangomis 1938 m. pastatyta dabartinė akmeninė cerkvė, šalia jos įrengtos kapinaitės.

The Orthodox Church of Bagdonys. The first Orthodox Church was mentioned in written sources in 1909, but it burnt in 1915. The new Orthodox Church of fieldstones was built in 1938 by the endeavour of local community.

Bagdonių kaimas-Laukminiškių kaimas (7,34 km)

4. Laukminiškių kaimo muziejus.

IMG_5380

Prie Kupiškio marių, rašytojo, pirmojo Lietuvos radijo diktoriaus Petro Babicko ir aktorės Unės Babickaitės (Une Baye) tėvų namuose veikia muziejus, kuriame lankytojai gali susipažinti su XIX a. pabaigos-XX a. pradžios aukštaitiškos trobos interjeru, Babickų šeimos istorija ir gyvenimo veikla.

The Museum of Laukminiškiai Village was established in 2002 in the family house of writer Petras Babickas and actress Unė Babickaitė where they were born. Ethnographic exposition presents 19th-20th century domestic life and traditions of peasants of nearby villages. Exposition commemorating Unė Babickaitė and Petras Babickas introduces their lives and works.

Laukminiškių kaimas-Vainiūniškio tiltas-Elniškių kaimas (7,04 km)

5. Elniškių piliakalnis, senosios kapinės.

elniskiu senorios kapines

Piliakalnis apaugęs medžiais ir tankiais krūmais, šalia yra Elniškių senosios kapinės. Kaimo kapelių vietoje 1981 m. atlikus archeologinius tyrinėjimus buvo rasta radinių, datuojamų nuo I tūkst. prieš Kristų: keramikos fragmentų, perdegusių akmenų, žvėrių bei gyvulių kaulų.

Elniškiai Mound is looming on the bank of the river Lėvuo. After archaeological research by archaeologist Algirdas Varnas in 1981 was found the archaeological findings dated of 1000 BC. Near mound is situated old cemetery was used from 18th century until the late 19th century.

Elniškių kaimas-Palėvenėlės kaimas (10,09 km)

6. Palėvenėlės Švč. Mergelės Marijos bažnyčia.

IMG_5394

Ši bažnyčia yra Kupiškio rajone, Lėvens dešiniajame krante. Palėvenėlėje 1769 m. buvo pastatyta medinė koplyčia, kuriai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė naują mūrinę bažnyčią. Ši bažnyčia klasicistinio stiliaus su baroko elementais. Palėvenėlėje kadaise kunigavo Dominykas Šafronas, Simonas Šultė.

The Blessed Virgin Mary Church of Palėvenėlė. Little church stands on the right bank of the Lėvuo river in Palėvenėlė. The wooden church was established in 1769, but it was damaged by fire. However, the present building was built in 1803 by Casimir Moigis. Although Classicistic, the church acquired some Baroque features.

Palėvenėlės kaimas-Drūlėnų kaimas (4,49 km)

7. Drūlėnai.

20130829_145631

Drūlėnai – kaimas centrinėje Kupiškio rajono dalyje, Lėvens tvenkinio dešiniajame krante. Yra nedidelės senos kapinės, prie kelio į Salamiestį pastatytas paminklas 1919 metų birželį sušaudytiems bolševikams P. Mikalauskui ir P. Mockevičiui.

Drūlėnaia small village located on the right bank of the Lėvuo river. There are small cemetery and the monument to bolsheviks P. Mikalauskas and P. Mockevičius who were killed in 1919.

 

 

Drūlėnai-Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė (2,61 km)

 

DVIRAČIŲ MARŠRUTAS „SENŲJŲ DVARŲ IR BAŽNYČIŲ KELIU“

Maršruto ilgis – 52 km.

salamiescio

1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis.

IMG_5287

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto (Aukštupėnų k.), netoli Kupiškio marių. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauta jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus.

Kupiskis Mound. In the ancient times there lived the Baltic tribe Selionians. The archaeological findings around the mound show that in the 8th century AD a wooden defence castle loomed there. Supposedly, the castle or entrenchments were destroyed by Livonian or Teutonic Orders around 1240.

Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė – Adomo Petrausko muziejus (15,5 km)

2. Adomo Petrausko muziejus.

IMG_5219

Vietos gyventojas Adomas Petrauskas (1914-2004) 1969 m. savo sodyboje įkūrė unikalų muziejų, kuriame įrengė buities daiktų, spaudinių, liaudies skulptūrų ekspozicijas, stendus su įžymių žmonių fotografijomis, biografijomis. Savamokslis kaimo meistras Jonas Laužikas iš Antašavos muziejininko sodyboje sukonstravo ir pastatė originalų pastatą – bokštą, kuriame nuolat rengiamos keičiamos parodos. Muziejų sudaro gyvenamasis namas, dvi klėtys, bokštas, padarginė ir aukštaitiška gryčia. Visi jie pilni senosios lietuvių kultūros turtų. Šiuo metu muziejaus rinkiniuose yra 4969 raštijos, fotografijos, dailės, buities ir etnografijos, gamtos eksponatai.

The Museum of Adomas Petrauskas. Local resident Adomas Petrauskas (1914-2004) established a unique museum in 1969 in his own farmstead. The collection consists of approximately 4969 exhibits such as the objects of archaeology, household, ethnography, art, photography and biographies of well-known people.

Adomo Petrausko muziejus – Marijos Magdalenos koplytėlė (0,5 km)

3. Marijos Magdalenos koplytėlė.

IMG_5235

Uoginių kaimo kapinaitėse boluoja 1716 m. statyta medinė Marijos Magdalenos vardu pavadinta koplytėlė. 1802 m. Uoginiuose apsigyvenęs poetas A. Strazdas šioje koplytėlėje laikė mišias.

The wooden chapel of Mary Magdalene is situated in Uoginiai village cemetery. It was built in 1716. One of the famous Lithuanian priest and poet Antanas Stazdas located in Uoginiai in 1802 and celebrated Mass in this chapel.

 

 

Marijos Magdalenos koplytėlė – Viktariškių kaimas (5,5 km)

4. Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija.

IMG_5239

Ši galerija įkurta 1985 m. Veronikos Šleivytės tėviškėje. Vienoje iš klėčių įrengta ekspozicija, kuri supažindina su V. Šleivytės gyvenimu ir kūryba Kaune. Buvusioje tėvų pirkioje atkurta kažkada gyvenusios daugiavaikės šeimos buitis.

The Picture Gallery of the Painter Veronika Šleivytė in Viktariškiai. The Picture gallery was established in 1985 in Viktariškiai. The gallery shows the collection of the painting works collected during the period of the painter life. There is restored an authentic domestic life of formerly lived multi-child family in a former parents’ farmhouse.

 

 

Viktariškių kaimas – Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia (4,5 km)

5. Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia.

IMG_5247

Medinė bažnyčia, liaudiško klasicizmo stiliaus, netradicinių formų (stogo kampuose stiebiasi du masyvūs bokštai), stačiakampio plano, vienanavė. Pastatyta 1862 m. Šventoriuje yra mūrinė varpinė, senos kapinės.

St. Hyacinth’s Church of Antašava. A wooden church was built in 1862 by the initiative of the parson Albinas Rubavičius. The church with a rectangular plan has 2 massive towers and a stone bell tower, which is situated in the churchyard. The present interior of the church was created in 1928-1940 by priest Juozapas Cepenas.

 

 

Antašavos Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia-Antašavos dvaras (0,8 km)

6. Antašavos dvaras.

IMG_5257

Medinis Antašavos dvaras minimas nuo 1595 metų. Klasicizmo stiliaus dvaro rūmai suprojektuoti ir pastatyti 1812-1816 m. pagal žinomo to meto M. Šulco (architekto L. Stuokos-Gucevičiaus mokinys) projektą. Tai vienintelis M. Šulco projektuotas pastatas išlikęs Lietuvoje. Iki II pasaulinio karo pabaigos rūmai buvo naudojami kaip reprezentacinis gyvenamasis pastatas. Pokario metais čia buvo įsikūrusi kolūkio valdyba.

Antašava Manor. Antašava Manor is still present with its garner and the presbytery. It was built by the project of the architect Mykolas Šulcas, an apprentice of Laurynas Stuoka – Gucevicius one of the famous architects of Lithuania. The manor ensemble (only fragments survived) was developed by the composition of Classicism.

 

Antašavos dvaras – Darsiškių kaimas (2 km)

7. Kapavietė Darsiškių kaime.

IMG_2225

1863-1864 m. sukilimo Eliziejaus Liutkevičiaus būrio sukilėlių kapavietė Darsiškių kaime, vietinių žmonių vadinama Kapeliais.

The Necropolis of Darsiškiai Village. A gravesite of the rebel platoon of Eliziejus Liutkevičius of uprising 1863-1864 in Darsiškiai village, local people called “Kapeliai” (graves).

 

 

Darsiškių kaimas – Salamiesčio dvaras (8 km)

8. Salamiesčio dvaras.

IMG_5262

Iki XVIII a. Salamiesčio dvaras priklausė Radvilų giminei, vėliau dvarą valdė Tiškevičiai. Klasicizmo formas turintys rūmai pastatyti sodybos centre, kelių susikirtime. Rūmai stačiakampiai, vieno aukšto, stogas keturšlaitis. Apie XIX a. vidurį iš lauko akmenų buvo sumūrytas vėjo malūnas.

Salamiestis manor. Classicistic manor house with majority of manor buildings was built in the middle of XIX century. At the same time the windmill of fieldstones was laid at the site. Till XVIII century this estate belonged to Radvila family, after that Tiskevičiai family took over manor estate.

 

 

Salamiesčio dvaras – Salamiesčio grudų sandėlis (0,3 km)

9. Salamiesčio grūdų sandėlis.

IMG_5266

Apie 1825 metus pastatytas akmeninis Salamiesčio grūdų sandėlis, vietinių vadinamas „magazinu“. Jo sienų fragmentai išliko iki šių dienų.

A Grain Storehouse of Salamiestis. Stony grain storage was built around 1825, local people called as “magazinas”. Nowadays, it remains only the fragments of wall from the split fieldstones and the masonry of calcined clay of the red bricks.

 

 

Salamiesčio grūdų sandėlis – Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (0,3 km)

10. Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

IMG_5270

Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. Kunigo Mykolo Dirviansko rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815-1820 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro, klasicistinė, stačiakampio plano, vienanavė Šv. Antano Paduviečio bažnyčia.

The Church of St. Anthony of Padua of Salamiestis. The first church or chapel of Salamiestis was built in 1690. In 1815-1820 the church was reconstructed by the finances of the congregation and Countess Constance Morikonienė and a care of priest Mykolas Dirvianskis. The church is from stones’ masonry with a rectangular plan, has the typical details of Classicism and 3 altars inside.

Salamiesčio Šv. Antano Paduviečio bažnyčia-Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia (0,5 km)

11. Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia.

IMG_5278

XVI a. Salamiesčio dvaras, priklausęs Kalvino mokymą išpažįstančiai Lietuvos didikų Radvilų šeimai, tapo pirmuoju evangelikų reformatų židiniu Kupiškio krašte. Evangelikų – reformatų parapiją istoriniai šaltiniai esant mini apie 1583 m. Dabartinė bažnyčia medinė, ant mūrinių pamatų, stačiakampė, su keturių kolonų klasicistiniu portiku, pastatyta 1830 m.

The Evangelical Reformed Church of Salamiestis. The Evangelical Reformed parish was first mentioned in written sources around 1583. The present wooden church was built in 1830 on the stone foundations with a classicist portico of 4 columns. Salamiestis – the only historic of the evangelical reformed parish in Kupiskis area.

 

Salamiesčio evangelikų-reformatų bažnyčia-Gyvakarų kaimas (3,8 km)

12. J. ir T. Skardžių gyvenamasis namas ir svirnas.

IMG_5280

J. ir T. Skardžių gyvenamasis namas ir svirnas, statyti 1891 m., yra vertingas senosios medinės architektūros paminklas. Jų sodyboje taip pat stūkso akmuo, vadinamas „Velnio pėda“, prie kurio, pasak padavimų, rinkdavosi apylinkių raganos.

The homestead of Skardžiai family was built in 1891 and it is a valuable monument of antique wooden architecture. A stone of the devil’s foot overlooks here, as well. According to the fairy stories this stone was a meeting place of witches from the surroundings.

 

Gyvakarų kaimas-Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė (10,8 km)

 

 

DVIRAČIŲ MARŠRUTAS „PALĖVENĖS-STIRNIŠKIŲ ISTORINĖS VIETOS“

Maršruto ilgis – 34 km.

stirniškių

1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis.

IMG_5287

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto (Aukštupėnų k.), netoli Kupiškio marių. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauta jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus.

Kupiskis Mound. In the ancient times there lived the Baltic tribe Selionians. The archaeological findings around the mound show that in the 8th century AD a wooden defence castle loomed there. Supposedly, the castle or entrenchments were destroyed by Livonian or Teutonic Orders around 1240.

Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė-Buivėnų kapinynas (7,3 km)

2. Buivėnų kapinynas.

IMG_4275

Šalia Buivėnų esančiame senkapyje, dar vadinamame Milžinų kapais, vadovaujant archeologui
Povilui Tebelškiui, 1983 m. buvo atlikti archeologiniai tyrimai, kurių metu kapinyne rasta 13 kapų, o juose – 36 monetos, nukaltos Lietuvos didžiųjų kunigaikščių Kazimiero, Aleksandro, Žygimanto Senojo, Stepono Batoro laikais.

Buivėnai Necropolis. Buivenai Necropolis also known as Giants’ Graves. The archaeological
findings show that people have lived here since the second half of the XV century. Archaeologist Povilas Tebelškis explored the tumulus in 1983 and found 13 graves with 36 coins inside of the periods of Grand Duke of Lithuania Casimir IV, Sigismund I the Old and Stephen Báthory

Buivėnų kapinynas-Buivėnų ąžuolas (1,3 km)

3. Buivėnų ąžuolas.

IMG_5217

Buivėnų kaime auga apie 700 metų amžiaus vienas aukščiausių Lietuvos ąžuolų. Jo aukštis
26,7 m, skersmuo 2,2 m, o apimtis – 7 m. 1960 m. Buivėnų ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu.

The Oak of Buivėnai. The oak is 26,7 meters high, diameter is 2,2 meters, amount is 7 meter and around 700 years old. It announced a monument of nature in 1960 and is protected by the state.

Buivėnų ąžuolas-Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir vienuolynas (1,3 km)

4. Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis.

IMG_5206

1676 m. Palėvenės vienuolyne apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai, tais pačiais metais
pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Šios bažnyčios interjeras su aštuoniais XVIII a. vidurio altoriais, sakykla, klausykla ir lože yra vienas originaliausių Lietuvos, vadinamo liaudiško baroko pavyzdžių.

The Ensemble of Palėvenė Church of St. Dominic and Dominican monastery. The ensemble was
mentioned in the written sources in 1676. This is one of the most authentic ensembles of Baroque architecture in Lithuania remaining till present days and is the only one model of the late baroque in Aukštaitija. The interior of the church with its 8 gorgeous altars is one of the most original remaining from the XVIII century.

Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčia ir vienuolynas-Palėvenės kapinės (0,6 km)

5. Aktorės Unės Babickaitės kapas Palėvenės kapinėse.

IMG_5200

Unė Babickaitė (1897-1961 m.) vaidino begarsiuose Holivudo filmuose, amerikiečių teatruose Vašingtone ir Niujorke. Persikėlusi į JAV persivadino į Une Baye.

The Grave Site of Actress Une Babickaitė. Une Baye (1897-1961) was a Lithuanian actress and artistic director. She took parts in theatres in New York, Washington DC, Chicago and starred in silent films in Hollywood.

 

 

Palėvenės kapinės-Komarų dvaras (4,3 km)

6. Komarų dvaras.

IMG_5188

Mykolas Komaras įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinė Ukmergės apskritis) 1654 m. Šis dvaras buvo pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos, pastatą supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas, pasižymėjęs labai senais ir įvairiais medžiais. Nuo 1859 m. Komarų dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. 1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Dvaro sodybos pastatai smarkiai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais.

Komarai Manor. Mykolas Komaras, the descendent of the noblemen Komarai, settled in
Palėvenė Manor house in 1654. His posterity lived there until World War II. The manor house was built in XIX century.

Komarų dvaras-Stirniškių piliakalnis (1,4 km)

7. Stirniškių piliakalnis

2013-09-11 14.34.07

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Lėvens kairiajame ir Pilpio dešiniajame krante.
Datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Netoli piliakalnio būta III-V amžių pilkapių.

Stirniškiai Mound. A mound is looming on the upper terrace of the rivers Levuo and Pilpis, which is dated to a period from around 1000 to 2000 BC.

 

 

Stirniškių piliakalnis-Noriūnai (6 km)

8. Noriūnų dvaras.

IMG_5169

1560 m. Gardino seime tuometiniam Noriūnų kaimo valdytojui Mikalojui Naruševičiui buvo leista kurti dvarą, kuris vėliau priklausė didikams Tiškevičiams, Tyzenhauzams, Oginskiams, Komarams. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdinga klasicizmo ir manierizmo detalės.

Noriūnai manor. This manor was mentioned in historical sources in 1560. It belonged to the Lithuanian noblemen Naruševičiai and grandees such as Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Oginskiai, Komarai. The architecture ensemble consists of the manor house, barn, grain storages and the park. The estate of an unusual T form has the typical details of Classicism and Mannerism

Noriūnai-Aukštupėnų pirmoji poilsiavietė (10,5 km)

 

VANDENS MARŠRUTAS „LĖVENS UPE SU BAIDARE“

Maršruto ilgis – 27 km.

Baidarių maršrutas

1. Kupiškio (Aukštupėnų) piliakalnis.

IMG_5287

Piliakalnis stūkso prie pat Kupiškio miesto, netoli Kupiškio marių ir Aukštupėnų kaimo. Istorikai mano, kad piliakalnyje buvo medinė bendruomenės pilis – slėptuvė, pati ankstyviausia būsimo miestelio užuomazga. Manoma, kad Kupiškio piliakalnio įtvirtinimai ar pilis buvo sugriauta jau per pirmuosius ordino kariuomenės žygius apie 1240 metus.

Kupiškis Mound. In the ancient times there lived the Baltic tribe Selionians. The archaeological findings around the mound show that in the 8th century AD a wooden defence castle loomed there. Supposedly, the castle or entrenchments were destroyed by Livonian or Teutonic Orders around 1240.

2. Akmenytės šaltinis.

IMG_6015

1951-1952 metais Kupiškio miesto gelmės tirtos giliais gręžiniais. Šis šaltinis trykšta iš tuomet išgręžto 88,31 m gręžinio žiočių. Prieš tai šaltinis tryško iš maždaug 3 m. ilgio ir 1,5 m pločio duburio įsiterpusio į Lėvens upės krantą. Šis hidrogeologinis gamtos paveldo objektas atspindi Kupiškio krašto gamtinę įvairovę.

Akmenytė Spring. This spring flows from 88,31 m depth borehole, drilled in 1951-1952. This hydro geological natural heritage reflects the edge of natural diversity of Kupiškis.

 

 

3. Buivėnų ąžuolas.

IMG_5217

Buivėnų kaime auga apie 700 metų amžiaus vienas aukščiausių Lietuvos ąžuolų. Jo aukštis 26,7 m, skersmuo 2,2 m, o apimtis – 7 m. 1960 m. Buivėnų ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu.

The Oak of Buivėnai. The oak is 26,7 meters high, diameter is 2,2 meters, amount is 7 meter and around 700 years old. It announced a monument of nature in 1960 and is protected by the state.

 

 

4. Palėvenės Šv. Dominyko bažnyčios ir dominikonų vienuolyno ansamblis.

IMG_5206

 

Palėvenės vienuolyno istorija pradedama skaičiuoti nuo 1676 m., kuomet čia apsigyveno pirmieji dominikonų vienuoliai. Architektūros ir dailės istorijos požiūriu vertingiausias ansamblio pastatas – mūrinė bažnyčia, pradėta statyti 1676 m. Palėvenės bažnyčios interjeras su aštuoniais XVIII a. vidurio altoriais, sakykla, klausykla ir lože yra vienas originaliausių Lietuvos, vadinamo liaudiško baroko pavyzdžių.

The Ensemble of Palėvenė Church of St. Dominic and Dominican monastery. The ensemble was mentioned in the written sources in 1676. This is one of the most authentic ensembles of Baroque architecture in Lithuania remaining till present days and is the only one model of the late baroque in Aukštaitija. The interior of the church with its 8 gorgeous altars is one of the most original remaining from the XVIII century.

5. Aktorės Ugnės Babickaitės kapas Palėvenės kapinėse.

IMG_5200

Palėvenės kapinėse palaidota aktorė Unė Babickaitė (1897-1961 m.), vaidinusi begarsiuose Holivudo filmuose, amerikiečių teatruose Vašingtone ir Niujorke. Persikėlusi į JAV persivadino į Une Baye.

The Grave Site of Actress Une Babickaitė. Une Baye (1897-1961) was a Lithuanian actress and artistic director. She took parts in theatres in New York, Washington DC, Chicago and starred in silent films in Hollywood.

 

 

6. Noriūnų dvaras.

IMG_5169

1560 m. Gardino Seime išduota privilegija Žygimantas Augustas tuometiniam Noriūnų kaimo valdytojui Mikalojui Naruševičiui leido kurti dvarą. Dvaras taip pat priklausė didikams Tiškevičiams, Tyzenhauzams, Oginskiams, Komarams. 1921 m. šiame dvare įvyko poeto K. Binkio ir paskutinio dvaro savininko J. Adomonio sesers Pranciškos Ievos vestuvės. Noriūnų architektūros ansamblis, kurį sudaro dvaro rūmai, kumetynas, ūkiniai pastatai ir parkas, yra valstybinės reikšmės paminklas. Neįprasto T raidės plano Noriūnų dvaro rūmų architektūrai būdinga klasicizmo ir manierizmo detalės.

Noriūnai Manor. This manor was mentioned in historical sources in 1560. It belonged to the Lithuanian noblemen Naruševičiai and grandees such as Tiškevičiai, Tyzenhauzai, Oginskiai, Komarai. The architecture ensemble consists of the manor house, barn, grain storages and the park. The estate of an unusual T form has the typical details of Classicism and Mannerism.

7. Stirniškių atodanga.

Paveikslėliss

Ši dolomitų atodanga yra Lėvens upės slėnio kairėje pusėje, netoli Komarų dvaro. 1964 metais atodanga paskelbta geologiniu paminklu. Jos aukštis 3 m, ilgis 40 m. Geologinis paminklas yra ne tik Stirniškių atodanga, bet ir pastatas su dolomitinėmis kolonomis šalia Stirniškių tvenkinio.

Stirniškiai Outcrop. This dolomite outcrop is on the left bank of the river Lėvuo, near Komarai manor. Stirniškiai outcrop is published as geological monument in 1964. The height of the outcrop is 3 m, length – 40 m. Geological monument is not only Stirniškiai outcrop, but also a building with dolomite columns near the pond of Stirniškiai.

 

8. Komarų dvaras.

IMG_5188

Rašytiniuose šaltiniuose Palėvenė minima nuo 1654 m., kai Mykolas Komaras įsikūrė Palėvenės dvare (tuometinė Ukmergės apskritis). Palėvenės dvaras buvo pagrindinė Komarų rezidencijos vieta. Rūmuose buvo 26 įvairios paskirties, formos ir dydžio patalpos. Rūmus supo 2 ha ploto angliško stiliaus parkas, pasižymėjęs labai senais ir įvairiais medžiais. Nuo 1859 m. Komarų dvare veikė vandens malūnas ir spirito varykla. 1940 m. sovietinė valdžia dvarą nacionalizavo. Dvaro sodybos pastatai smarkiai nukentėjo antrojo pasaulinio karo metais.

Mykolas Komaras, the descendent of the noblemen Komarai, settled in Palėvenė Manor house in 1654. His posterity lived there until World War II. The manor house was built in XIX century. The manor house, creamery, brewery and storehouse have remained till the present day.

9. Stirniškių piliakalnis.

2013-09-11 14.34.07

Piliakalnis įrengtas aukštumos kyšulyje, Lėvens kairiajame ir Pilpio dešiniajame krante. Datuojamas I tūkst.-II tūkst. pradžia. Netoli piliakalnio būta III-V amžių pilkapių.

Stirniškiai Mound. A mound is looming on the upper terrace of the rivers Levuo and Pilpis, which is dated to a period from around 1000 to 2000 BC.

 

 

10. Subačiaus Švč. Trejybės bažnyčia.

2013-09-11 14.25.42

1879 m. prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią. Bažnyčia istorinė, turi neoromaninio ir neobaroko stiliaus elementų, stačiakampio plano, dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai.

Holy Trinity Church in Subačius. It is historical church with neo-romantic and neo-baroque elements. This church is with three naves, there are three altars inside.

 

 

11. Subačiaus grūdų sandėlis.

2013-09-11 14.27.21

1822 m. pirmą kartą paminėtas Subačiaus atsarginis grūdų magazinas, pastatas buvo iš „apvalaus medžio“, uždengtas šiaudais, nedidelis, senas ir perstatymui netiko. Naujai pastatytas magazinas paminėtas tik 1856 metais: šis romantizmo stiliaus pastatas buvo statytas iš lauko akmens pagal tipinį planą, įkainotas 1000 rublių.

A Grain Storehouse of Subačius. Subačius storehouse building fist time mentioned in 1822. It was a round-wood, covered with straw, small, old and not suitable for conversion. The newly built storehouse mentioned only in 1856: This romantic-style building was built of stone from a representative plan, valued at 1,000 rubles.

 

 

BENDRAS MARŠRUTŲ ŽEMĖLAPIS

2

1

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *