Muziejai

KUPIŠKIO ETNOGRAFIJOS MUZIEJUS

Kupiškio etnografijos muziejus nuo 1984 metų balandžio 29 d. įsikūrė sename (statytame 1823 m.), restauruotame didikų Čartoriskių įsteigtos mokyklos akmens mūro pastate.

Muziejaus kūrimo ir veiklos kelias ilgas ir vingiuotas. 1937 metais Kupiškio žemės ūkio kooperatyvo valdyba ėmėsi iniciatyvos rinkti eksponatus ir įsteigti muziejų. Tačiau jo sukūrimui tuo metu dar nebuvo sąlygų.

1941 metų spalio 24 d. sudaryta organizacinė komisija pradėjo rūpintis muziejaus steigimu, kuris buvo įteisintas 1942 metų lapkričio 9 d. patvirtintu Lietuvos švietimo valdybos generalinio tarėjo raštu. Tuometinis valsčius skyrė savivaldybės pastatą Turgaus aikštėje. Kartu muziejui buvo perduotas ir kieme esantis XIX a. pab. statytas buvęs linų sandėlis. Restauravus abu pastatus, 1943 metų vasario 2 d. savo veiklą pradėjo Kupiškio muziejus. Jo vedėju buvo paskirtas mokytojas Povilas Spudas.

1944 metų spalio 1 d. vedėju dirbo Paketurių kaimo valstietis, kraštotyrininkas Albinas Kriauza. Baigiantis karui, patalpos iš muziejaus buvo atimtos. Prasidėjo eksponatų grobstymas, dalis išvežta į kitus muziejus, daug suspėjo išsaugoti Stefanija Glemžaitė.

Nuo 1945 iki 1962 metų Kupiškyje muziejaus nebuvo. Jį atkurti paskatino 1961 metais seserų Stefanijos ir Mikalinos Glemžaičių buvusioje Kupiškio vidurinėje mokykloje surengta paroda, po kurios Lietuvos kultūros ministerija nupirko dalį eksponatų. 1962 metų pradžioje Kupiškyje buvo įkurtas Šiaulių ”Aušros’ istorijos ir etnografijos muziejus.

1986 metų balandžio 6 d. muziejui suteiktas Kupiškio etnografijos muziejaus vardas, o 1996 metų sausio 1 d. jis atsiskyrė nuo Šiaulių ”Aušros” muziejaus ir tapo savarankiška biudžetine įstaiga.

Rinkiniai
Muziejaus rinkinį sudaro archeologijos, buities ir etnografijos, meno, nuotraukos, raštijos, numizmatikos eksponatai.

Kultūrinė, šviečiamoji veikla
Pranešimų skaitymas
Paskaitų organizavimas
Susitikimų su parodų autoriais organizavimas
Edukaciniai užsiėmimai vaikams ir moksleiviams
Edukaciniai užsiėmimai suaugusiesiems

Muziejus yra įsikūręs Gedimino g. 2, Kupiškis; Tel. +370 (459) 35 439; El. p. etnografijos.muziejus@gmail.com

Darbo laikas antradieniais – šeštadieniais 9-18 val.

Muziejaus lankymas nemokamas

Kupiškio etnografijos muziejus

 

UOGINIŲ ADOMO PETRAUSKO MUZIEJUS

Pirmiesiems lankytojams Adomas Petrauskas savo klėties duris atvėrė 1969 metais. Tuomet savarankiškai parengtoje ekspozicijoje buvo etnografijos eksponatai, archeologijos radiniai. Pamatę didelį jo entuziazmą kaupti įvairias senienas, muziejui išsiplėsti padėjo tuometiniai Antašavos kolūkio vadovai Vytautas Notkus ir Albinas Vaižmužis. Savamokslis kaimo meistras Jonas Laužikas muziejininko sodyboje sukonstravo ir pastatė originalų pastatą–bokštą. Dabar A.Petrausko muziejų sudaro kompleksas pastatų, kurie pilni eksponatų.

1996 metais muziejininkas visą savo gyvenimo triūsą padovanojo Kupiškio rajono savivaldybei. Taip Uoginių kaime įkurtas A.Petrausko muziejus tapo Kupiškio etnografijos muziejaus filialu, kurio rinkinių fondą sudaro 2092 eksponatai.
Adomui Petrauskui už sukauptą, išsaugotą ir pateiktą dvasinę bei materialinę etninę kultūrą 2001 metais suteiktas Kupiškio krašto Garbės piliečio vardas.

Muziejus yra Uoginių kaime, Kupiškio rajone. Tel.+370 (459) 46 210.

Darbo laikas trečiadieniais – sekmadieniais 10-14 val.

Muziejaus lankymas nemokamas

Adomo Petrausko muziejus

 

DAILININKĖS VERONIKOS ŠLEIVYTĖS PAVEIKSLŲ GALERIJA

Prie Pyvesos upelio įsikūrusį seną gatvinį Viktariškių kaimą paskutiniaisiais dešimtmečiais garsina 1985 metų rugsėjo 2 dieną atidaryta dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija.

Dailininkė V. Šleivytė gimė 1906 metų gruodžio 6 dieną Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje, daugiavaikio kalvio šeimoje. Didžiulei Šleivių šeimai gyvenimas buvo nelengvas. Kai Veronikai suėjo ketveri metai, tėvas Jonas Šleivys trobą perkėlė iš miestelio į Viktariškių kaimą.
V.Šleivytė, nors ir gyvendama vargingai, baigė pradžios mokyklą, o vėliau 1934 metais ir Kauno aukštesniąją meno mokyklą, kur įsigijo grafikės specialybę. Tačiau mieliau ji kūrė tapybos darbus.

Gausus kūrybinis dailininkės palikimas yra išsibarstęs po visą Lietuvą, bet daugiausia jos darbų – galerijoje Viktariškių kaime. Tikslios statistikos apie V.Šleivytės sukurtus meno kūrinius nėra, tačiau manoma, jog nutapyta, nupiešta apie 2 tūkst. darbų, surengta per 90 grupinių bei personalinių parodų visoje Lietuvoje.

Savo tėvų sodybą V.Šleivytė padovanojo buvusiam Antašavos kolūkiui su sąlyga, kad jame būtų įkurta jos kūrinių galerija. Dailininkės svajonė išsipildė: 1985 metų rugsėjo 2 dieną senoji tėvų sodyba sužydo Šleivių dukros tapytomis gėlėmis, o klėtyse ir kituose pastatuose atkurtas šiai lokaliai vietai būdingas kaimo amatininko buities interjeras su autentiškais baldais, rakandais, namų apyvokos daiktais.

Muziejus įsikūręs Viktariškių kaime Kupiškio rajone. Tel. +370 (459) 46 406.

Darbo laikas trečiadieniais – sekmadieniais 10-14 val.

Muziejaus lankymas nemokamas

Dailininkės Veronikos Šleivytės paveikslų galerija

 

LAUKMINIŠKIŲ KAIMO MUZIEJUS

Prie tyvuliuojančių Kupiškio marių (Lėvens tvenkinio), praeities tradicijas išlaikiusiame Laukminiškių kaime nuo 2002 metų gruodžio 24 dienos veikia muziejus, įsikūręs rašytojo Petro Babicko ir aktorės Unės Babickaitės tėvų namuose. Šis pastatas atstatytas kraštiečių Gedimino Kaluinos, Algimanto Zolubos ir buvusio ilgamečio Virbališkių kolūkio pirmininko Broniaus Inapo rūpesčiu.
1992 metais prie namo buvo pritvirtinta memorialinė lenta, skirta aktorei Unei Babickaitei ir rašytojui, žurnalistui Petrui Babickui atminti.
Laukminiškių kaimo muziejų įrengė Kupiškio rajono Virbališkių pagrindinės mokyklos pradinių klasių mokytojos Janina Puronienė ir Kristina Aleksandravičienė. Pedagogėms talkino jų auklėtiniai. Surastą turtą sutvarkius, atkurta etnografinė ekspozicija, atspindinti XIX a. pab. ir XX a. pr. aplinkinių kaimų gyventojų buitį, papročius ir tradicijas.
Pabuvoję muziejuje, lankytojai gali susipažinti su Unės ir Petro Babickų gyvenimu ir kūryba. Jų atminimui įrengta kukli ekspozicija. Šiuose namuose gimė ne tik Petras ir jo sesuo Unė, bet ir dar du broliai – Lietuvos kariuomenės pulkininkas Kazys bei karo mokslu baigęs, dirbęs mokytoju Vytautas. Visi Babickai jau iškeliavę Amžinybėn.

Muziejus įsikūręs Laukminiškių kaime, Kupiškio rajone. Tel. +370 (612) 56 966 (Janina Puronienė)

Darbo laikas trečiadieniais-penktadieniais 16-18 val. ir sekmadieniais 9-14 val.

Muziejaus lankymas nemokamas

Laukminiškių kaimo muziejus

 

PROFESORIAUS POVILO MATULIONIO MEMORIALINIS MUZIEJUS

Su miškų ūkio ištakomis galite susipažinti 1990 metais miškų urėdijos pastangomis įkurtame miškininkystės mokslo Lietuvoje pradininko Povilo Matulionio (1860–1932 m.) memorialiniame muziejuje.

Patalpos muziejui buvo skirtos, grąžinus pastatą savininkams – P. Matulionio anūkams, gyvenantiems Australijoje. Muziejuje kaupiami įvairūs eksponatai, susiję su miškininkystės mokslų pradininko Lietuvoje P. Matulionio gyvenimu, darbu ir visuomenine veikla; jo parašytos ir išleistos knygos, moksliniai straipsniai bei prisiminimai apie šią iškilią asmenybę.

Muziejuje yra miškininkystės mokslų žurnalo „Mūsų girios“ nuo 1928 metų komplektai. Ekspozicija pasakoja apie P. Matulionio gyvenimą, mokslinę ir visuomeninę veiklą.

Muziejus įsikūręs P. Matulionio g. 18, Kupiškis.

Tel. +370 (459) 54 422
Darbo laikas antradieniais – ketvirtadieniais 8–17 val.

Muziejaus lankymas nemokamas

Prof

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *