Krepšinis – malonumas žiūrovui,sunkus darbas krepšininkui

Straipsnis iš http://www.kmintys.lt

Ingrida NAGROCKIENĖ

 

Krepšinis – antroji Lietuvos religija. O, kai aikštelėje pasirodo savi sportininkai, varžybas žiūrėti dar smagiau.
Dvidešimt septynerių kupiškėnas Arūnas Vasiliauskas nuo pradinių klasių dega neišgydoma krepšinio liga. Dviejų metrų aukštaūgis vaikinas eidamas savo gimtojo miesto gatvėmis tikrai išsiskiria iš minios, bet ne visi mūsų rajono gyventojai žino, kad jis įnirtingai kovoja dėl Utenos krepšinio komandos „Juventus“ pergalių tarp geriausių šalies krepšinio komandų.

Žaidė nuo pradinių klasių

Dvidešimt antru numeriu pažymėtus Utenos krepšinio „Juventus“ komandos marškinėlius dėvintis Arūnas Vasiliauskas šio klubo internetiniame puslapyje apibūdinamas kaip 200 cm ūgio, 100 kg, 1985 metais Skuode gimęs puolėjas.
Tačiau užaugo Arūnas Kupiškyje. Čia dar pradinėse klasėse pradėjo žaisti krepšinį ir nuo tų laikų tiki, kad vienintelis jo gyvenimo kelias yra sportas. „Krepšinį žaisti pradėjau su žinomu treneriu iš Panevėžio Raimundu Sargūnu (jis treniravo ne vieną Lietuvos krepšinio įžymybę – aut. past.). Baigęs vidurinę išvažiavau mokytis į Kauną, kur taip pat žaidžiau krepšinį klube „Aisčiai“, – apie savo sportinės karjeros pradžią pasakojo A. Vasiliauskas.

Kauno kūno kultūros akademijoje jis įgijo krepšinio ir teniso trenerio specialybę ir prieš trejus metus gavo kvietimą žaisti Utenos „Juventus“ krepšinio klube. Čia sportininkas prakaitą lieja iki dabar. Tiesa, šiuo metu jis gali truputį atsipūsti – pasibaigus 2011-2012 metų krepšinio sezonui stresą dėl pergalių ir kasdienes treniruotes pakeitė trumpas atokvėpis.

Gyvena krepšininko režimu

„Daugeliui atrodo, kad krepšininkai nieko neveikia – susirenka į aikšteles, pažaidžia varžybose ir kitą laiką miega bei linksminasi. O iš tiesų tai sunkus darbas – vien treniruotės aikštelėje užtrunka po šešias valandas per dieną“, – sakė A. Vasiliauskas. Be to, pasak krepšininko, tenka analizuoti konkurentų bei savo rungtynių videomedžiagą, stebėti mitybą ir laikytis sveikos gyvensenos režimo.
„Su traškučiais ir alumi krepšinyje toli nenueisi“, – pabrėžė pašnekovas.
Po vakarinių treniruočių bei rungtynių kupiškėnas savo dieną pradeda ne nuo ankstaus ryto. Gerai išsimiegojęs būtinai valgo lengvus pusryčius ir eina į treniruotę. Vėliau pietauja ir renkasi lengvai virškinamą vakarienę.

„Krepšinis – malonumas tik žiūrovui, o mums, krepšininkams, tai sunkus darbas, kuris per ilgą laiką tampa monotonija“, – tvirtino Arūnas.
Taip pat, anot jo, šioje sporto šakoje neužtenka vien fizinės formos, aikštelėje reikia mąstyti: žinoti savo vietą bei tinkamai reaguoti į įvairias situacijas.

Dėmesio užtenka

Paklaustas, kodėl kupiškėną patraukė krepšinis, pašnekovas sakė, kad jį traukia galimybė varžytis, galynėtis. O kai aikštelėje susirenka gausybė sirgalių, pasak A. Vasiliausko, atsiranda dar didesnis užsidegimas žaisti ir laimėti.
Daugelis pagalvoja, kad tarp krepšinio sirgalių, ko gero, sukasi ir gražiausios merginos. Pats Arūnas šypsodamasis sako, kad dėmesio jam tikrai pakanka. Utenoje vaikiną visi pažįsta: gatvėje sveikina, prašo autografų.

Krepšininkas garbinamas nelabai nori būti. O jei kalbėtume apie merginas – jo širdis jau užimta. Ir vaikinas tikino, kad draugę susirasti padėjo tikrai ne profesija.
Ji, kaip ir kiti A. Vasiliausko artimieji – tikri krepšinio, o ypač tos ekipos, kurioje žaidžia kupiškėnas, aistruoliai.
„Šeima mane labai palaiko – džiaugiasi kiekviena pergale. Kai kurie giminaičiai abejojo mano pasirinkimu gyventi iš sporto. Tačiau tėvai visada pritarė – jei man gerai, tai jiems taip pat“, – kalbėjo A. Vasiliauskas.

Išgyventi iš sporto pavyksta

Paklaustas, ar iš Lietuvoje žaidžiančio krepšininko profesijos galima išgyventi, pašnekovas atskleisti savo uždarbio nepanoro, bet pinigų, anot jo, pragyvenimui užtenka. Profesionalus sportininkas, pasak vaikino, turi laukti pasiūlymo iš žaidėjų ieškančių komandų ir derėtis su jomis dėl uždarbio.
„Paprastai su komanda pasirašoma sutartis, kurioje yra suderintas ir mūsų uždarbis“, – aiškino krepšininkas.

Utenos krepšinio klubas „Juventus“, A. Vasiliausko teigimu, šį sezoną baigė ne itin sėkmingai. Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate užėmė tik devintąją vietą. Tačiau ekipa, anot jo, gana stipri ir ankstesniais metais buvo iškopusi netgi į mažąjį finalą.
Šis pasiekimas kol kas didžiausias ir pačiam Arūnui. Nors jis pasiruošęs siekti didesnių savo komandos ir asmeninių rezultatų.
Krepšinį žaisti A. Vasiliauskas dar norėtų bent iki 33 metų. Viskas, anot jo, priklauso nuo sveikatos. Vaikinas sportuodamas jau patyrė ne vieną traumą. O kai jau teks atsisveikinti su krepšiniu, pašnekovas žada imtis šios sporto šakos arba teniso trenerio darbo.

 

Nuorodo į straipsnį: http://www.kmintys.lt/?psl=verinys&id=714

Plačiau skaitykite „Kupiškėnų mintyse“

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *