Antrojoje pilietinėje diskusijoje kupiškėnai ne tik dalijosi idėjomis, bet ir džiaugėsi jau įgyvendinamomis mintimis

Antroji Kupiškio rajono savivaldybės mero Jono Jaručio inicijuota pilietinė diskusija apie Kupiškio dabarties realijas ir ateities vizijas, vykusi Savivaldybės posėdžių salėje, buvo ne tik įdomi naujomis mintimis ir originaliais pasiūlymais bei sėkmingai nutįsusia gyva idėjų generavimo grandine, bet ir tuo, jog kai kurios pirmosios diskusijos mintys pradedamos įgyvendinti.

Taip pat užsibrėžti ir konkrečios veiklos tikslai, o kitą susitikimą sutarta daryti (kaip jau tapo įprasta) – paskutinį mėnesio pirmadienį, t. y. rugpjūčio 27 d., 18.00 val., tačiau nebe Savivaldybės posėdžių salėje, o ant Kupiškio piliakalnio (prie aukuro). Lietaus atveju diskusijos nariai ( ir senbuviai, ir dar diskusijoje nedalyvavę kupiškėnai) galės rinktis prie elingo.

Kaip ir buvo sutarta praėjusį sykį, šią diskusiją moderavo pedagogė Dalia Venckuvienė, visiems norintiems kalbėti skyrusi po 1-4 min (priklausomai nuo pranešimo aktualumo visiems susirinkusiems). Po to sekė klausimai bei pokalbiai panašiomis temomis.

Meras J. Jarutis susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į tai, kad Kupiškio miestas neturi tokios organizacijos, kuri bendryste vienytų gyventojus, pvz., kaip kaimo bendruomenės. Kaip tik šių diskusijų metu, mero teigimu, galėtų susiformuoti panašios organizacijos branduolys, kuris nebūtinai siekiantis finansinės paramos.

Diskusijos nariai svarstė įvairiai. Vieni teigė, kad būtinas panašus juridinis vienetas, kiti sakė, kad viso miesto bendruomenė būtų per didelis ir pernelyg skirtingas darinys, negalėsiantis prieiti vieningos nuomonės. Galvota kurti mikrorajonų bendruomenes, tačiau apsispręsta šį diskusijos narių būrelį palikti neformaliu klubu be narystės ar įstatų, skirtu gerų idėjų generavimui ir siekiančiu bendros Kupiškio gerovės. Galbūt prireiks pusmečio, o gal ir daugiau panašių susitikimų, kuriuose prisidės ir naujų žmonių, o tuomet išsigrynins tikroji kryptis, kuria reikėtų eiti.

D. Venckuvienė, liepos 10 d. ėmėsi asmeninės iniciatyvos pagyvinti Kupiškio kultūrinį gyvenimą, ir pasikvietė italų folkloro grupę „Terra del sole“. Moteris apgailestavo, kad buvo sunkoka sugalvoti, kur tokius svečius nuvesti; kaip juos pavaišinti, kai mieste vakarais neveikia kavinės; kaip jiems atsigaivinti atkeliavus prie marių, ir t. t. Tačiau D. Venckuvienė akcentavo ir teigiamų dalykų, kuriais stebėjosi. Vienas tokių – kupiškėnų geranoriškumas ir idėjų palaikymas, gebėjimas dirbti bendruomeniškai.

Pritardamas minčiai, kad rajone paslaugų verslas labai prastai išvystytas, J. Jarutis išreiškė apgailestavimą tuo, jog verslininkai nori tik greito pelno ir tarsi apsidraudžia nuo galimų nuostolių. Meras klausė visų susirinkusiųjų, kas gi trukdo verslininkams pabandyti, kai paklausa (bent jau vasarą) tikrai yra?

Praėjusioje diskusijoje mintis netiesiogiai išsakiusi ilgametė kultūros darbuotoja Vanda Samulionienė skatino gelbėti žymaus kraštiečio Povilo Zulono namą ir jį prikelti naujam gyvenimui aktoriaus ir režisieriaus 100 metų jubiliejaus proga. Tai priminęs inžinierius Algirdas Valiušis džiaugėsi jau beprasidedančiais darbais: grupelė entuziastų susipažino su P. Zulono našle Stanislava, apžiūrėjo visiškai apgailėtinos būklės namą, kurio neįmanoma remontuoti be didžiulių investicijų, ir sugalvojo šio iškilaus kupiškėno atminimą įamžinti išties netradiciškai – ne kokia nors pompastiška švente, o pilietine akcija.

Jos metu kupiškėnai numatytu laiku, kuris bus atskirai skelbiamas Kupiškio rajono savivaldybės tinklapyje (www.kupiskis.lt) „Naujienų“ arba „Skelbimų“ skiltyse, iki tikrojo P. Zulono gimtadienio (rugsėjo 27 d.) galės ateiti į Vytauto g. 24, Kupiškyje, ir padėti sutvarkyti šiame name esančius daiktus bei baldus, liaudiškai tariant – „iškuopti“ visą nereikalingą turtą, taip pat – nušienauti kiemą ir pan. Tuomet vertingus ten esančius eksponatus galės pasiimti Kupiškio etnografijos muziejaus specialistai, o jau per P. Zulono jubiliejui skirtą šventę, kurią organizuos Kupiškio kultūros centro režisierė Vilija Morkūnaitė, bus rengiamas simbolinis aukcionas likusiam turtui įsigyti. Juk ne vienas kupiškėnas po to didžiuosis nusipirkęs kokią nors P. Zulono turėtą knygelę ar bet kurį buities rakandą.

Pedagogas Algirdas Venckus siūlė suskubti pasirūpinti Kupiškyje esančiais malūnais, ypač – vadinamuoju Šmito malūnu, kuris iš tolo matomas visuose Kupiškio kraštuose, pasitinka ir atvažiuojančius. Galvota parengti turistinį maršrutą po išlikusius malūnus, nes rekonstrukcijai reikėtų milžiniškos europinės paramos. Taip pat A. Venckus siūlė įteisinti pasivaikščiojimus po Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų bažnyčią. Žurnalistė Banguolė Aleknienė priminė, kad bažnyčioje ne tik galima pasižvalgyti iš bokšto, bet ir susipažinti su sakraliniais rūbais bei medine architektūra, tam galėtų būti rengiamos edukacinės programos.

Meras patikino, kad Turizmo ir verslo informacijos centras galės tuo pasidomėti, o gal ir užsiimti, pirmiausia turėtų būti surinkta reikalinga kraštotyrinė medžiaga, po to derinami turistiniai maršrutai. Taip pat J. Jarutis paaiškino, kad minėtas centras rūpinasi turėti savo darbuotoją ir Palėvenės dominikonų vienuolyne ir ten dirbti nurodytomis valandomis.

Senjoras architektas Alfonsas Šilinis susirinkusiems priminė senuosius rajono vandens malūnus. Pasak  jo, Jutkonyse toks malūnas dar gana gerai išsilaikęs, bet jau reikalingas remonto, o vietoj buvusio tokio malūno Pajuodupėje reikėtų atkurti tenykštį tvenkinį, nes Kupiškio rajone leologiniai ir hidrologiniai paminklai persipynę. Architektas taipogi siūlė imtis geriau reguliuoti vandenį ir atgaivinti apmirusias upes bei nepamiršti idėjos statyti sveikatingumo kompleksą.

Žymus bėgikas Sigitas Kuzmickas diskusijos metu pasiūlė, kaip sportu pagyvinti Skapiškyje vyksiančius teatrų festivalius („Pienių medus“, „Pienių vynas“,  „Pienės pūkas“), įliejant į programą tarptautinį maratoninį bėgimą, vykdomą estafetiniu būdu (kai iš kiekvienos šalies 4 sportininkai bėga ribotą kilometrų skaičių ir estafetę perduoda kitos šalies bėgikams) jo metu aplankant vienintelį Lietuvoje Blaivybės paminklą, esantį prie Skapiškio, užsukant į Naivius, o Kupiškyje aplankant čionykštę bažnyčią, ir t. t. Meras tokį bėgimą siūlė priderinti prie 2013 metų, paskelbtų Sveikatingumo metais, renginių programos.

Kupiškio etnografijos muziejuje neseniai pradėjusi dirbti jauna dailėtyrininkė Donata Jutkienė papasakojo apie prieš 2 savaites vykdytą užsiėmimą, kuomet profesionalųjį meną pažino paprasti Kupiškio gyventojai. Jauna specialistė siūlė įgyvendinti plenero idėją, kurio metu kartu su vienu profesionaliu menininku (nebūtinai dailės, skulptūros, fotografijos, bet ir muzikos ar teatro srities atstovu) apie menus plačiau sužino ir savo jėgomis juos išbando paprasti mėgėjai, galbūt gyvenime neturėję teptuko rankose. Tokiame plenere meno subtilybių mokyti gali ir studentai, vasarą užtvindantys įvairias įstaigas su prašymu atlikti praktiką.

Taip pat D. Jutkienė pateikė informaciją apie jau kuriamą pažintinį skulptoriaus Henriko Orakausko meno kūrinių lankymo maršrutą, kuris pirmiausia bus organizuojamas su gidu, vėliau galbūt bus galima galvoti ir apie specialias ausines, kuriose pasirenkama norima kalba, bei žemėlapį, pagal kurį būtų galima savarankiškai gauti šią informaciją ir aplankyti reikiamas vietas.

Originalią idėją apie švenčių įprasminimą ir didžiavimąsi savo praeitimi pasiūlė A. Valiušis. Jis užsiminė, kad Turizmo ir verslo informacijos centras galėtų turėti specialų antspaudą  „Kupiškėnai – geri žmonės!“, kuriems primintų apie aplankytą Kupiškį. Meras pažadėjo, kad tokią šaunią idėją įgyvendinti išties nesunku bei pagyrė pašnekovą už neįprastą matymo kampą.

Taip pat A. Valiušis siūlė sukurti miesto logotipą, kuris būtų žaismingesnis negu herbas. Diskusijos nariai tam siūlė išnaudoti mokyklose rengiamus meno konkursus. Taip pat A. Valiušis kalbėjo apie tai, kad labai svarbu visiems nutarti, kam skirti ženklesnę sumą pinigų, negu visoms organizacijos ir jų mažoms idėjoms duoti po „saujelę“.

Informacinių technologijų specialistas laimutis Tilius priminė, kad šios diskusijos grupės reikalas bus ne tik patarti merui bei išreikšti „tautos balsą“, bet ir neatmesti Savivaldybės negalimų įgyvendinti idėjų, o joms ieškoti alternatyvių finansavimo ar įgyvendinimo būdų.

Taip pat buvo galvota įkurti specialią svetainę ar virtualios diskusijos forumą, kur taip pat būtų galima pasisakyti (tačiau netiesiogiai, o per svetainės administratorių, kad būtų išvengta „šlamšto pylimo“ ir „sąskaitų suvedinėjimo“).

Tarybos narys Valentinas Beinoris apie diskusijos narių branduolį kalbėjo kaip apie realų patarėją merui dėl galimo ir reikiamo renginių bei idėjų finansavimo, o prieš kiekvieną susirinkimą siūlė viešai skelbti temas, kuriomis gyventojai galėtų siūlyti savo mintis.

Išklausęs daug įdomių skirtingų idėjų, meras J. Jarutis nuoširdžiai džiaugėsi, kad yra tiek iniciatyvių, o ne pasyvių žmonių: „Visuomet sakiau, kad iniciatyvą geriau stabdyti, negu skatinti!“ Taip pat meras apsiūlė rengti kokį Miesto pikniką ar Kaimynų dieną, kuomet kaip sostinėje tam tikru metu miestelėnai galėtų ant pievelės suvalgyti priešpiečius, pietus ar pavakarius.

Pasak J. Jaručio, visos pasaulio idėjos seniai atrastos, tereikia jas išmaniai pasitelkti ir tuo galima išsiskirti. Meras priminė Šepetos durpyną bei UAB „Durpetą“, sakydamas, kad galbūt kupiškėnus ir miesto svečius sudomintų koks nors drabstymasis purvais ar durpėmis, ar panašus čempionatas.

V. Beinoris siūlė vietoj išsikvėpusio folkloro festivalio „Lingaudala“ rengti kitokio formato šventę, kurią būtų galima pavadinti „Kupiškėnai – geri žmonės!“ , o tokios šventės metu rasti laiko bei vietos ir minėtai „Lingaudalai“, ir sporto rungtims (galbūt – bėgimui), ir miesto piknikui. A. Valiušis dar siūlė tam pasitelkti ir žaismingas „sporto“ šakas – batų mėtymo ir t. t. ir tai pavadinti Kupiškio olimpiada.

Pedagogė Alfonsa Jurkevičienė siūlė nepamiršti senojo kupiškėniško kulinarinio paveldo, su kuriuo taip pat galima sieti edukacines programas bei įvairias šventes.

V. Beinoris kalbėdamas akcentavo tris pagrindines, jo manymu, problematiškiausias sritis: Kupiškio centro namų išvaizdą (kurios prasta būklė mums jau įprasta, o turistams gerokai bado akis), kurią būtų galima keisti gyventojus skatinant naudotis renovavimo programomis, privatiems namams – gauti mokesčių lengvatas ir  nuolaidas dažams; Kupiškio marios, kurias galima paversti reklaminiu žvejybos rojumi (nes aplinka gana gerai paruošta, tereikia tik gero „spyrio“) bei Kupiškio marių salos Uošvės Liežuvio sujungimas su miestu – nors ir išardomu tiltu; ir Palėvenės Dominikonų vienuolynas, kurio projektams ruošti ir finansavimo ieškoti reikėtų įkurti viešąją įstaigą ir įdarbinti bent jau vieną žmogų.

A. Venckus siūlė nors ir lynu bei keltu sujungti Kupiškio marių krantą su sala, ant kelto netgi rengti koncertus, imti mokestį už perkėlimą. Mero minčiai, kad mariose būtina nors ribotai, tam tikroje vietoje, tam tikromis dienomis ir valandomis, leisti judėjimą motorinėmis vandens transporto priemonėmis, pritarė visi diskusijos dalyviai. Pasak A. Valiušio, marios nėra koks nors unikalus ilgaamžis ežeras, kurį derėtų itin saugoti.

Kadangi kita tokia pilietinė diskusija vyks prie piliakalnio (rugpjūčio 27 d., pirmadienį, 18.00 val.), tai to susitikimo temomis nutarta pasirinkti piliakalnį bei Kupiškio marias, o taip pat – Rugsėjo 1-osios šventę. Kiekvienas diskusijos dalyvis buvo įpareigotas kitąkart atsivesti nors po vieną savo draugą ar kaimyną ir taip pagausinti diskutuojančiųjų ratą.

 

 

Informacijos šaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė

Informaciją parengė: Miglė Savukaitė

Mero patarėja

8-459-35521

el. p. meropatareja@kupiskis.lt

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *