2012-10-02 Kupiškyje lankėsi rimtų ketinimų turintys žuvininkyste užsiimantys verslininkai

Kupiškio rajono savivaldybės posėdžių salėje vyko spaudos konferencija, skirta verslo vystymo idėjoms ir galimybėms Kupiškio krašte pristatyti. Ją iniciavo Kupiškyje žuvininkystės įmonę statyti ketinantys Latvijos UAB „Mottra“ atstovai Lietuvoje – UAB „Vyttra“ atstotai (direktorius – Tomas Legačinskas).

Renginyje dalyvavo Savivaldybės meras Jonas Jarutis, jo pavaduotojas Algirdas Navickas, Savivaldybės administracijos direktorius Žilvinas Aukštikalnis, Lietuvos Respublikos Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys Vytautas Galvonas, Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos prezidentas Leonas Kerosierius ir narys Audrius Brazdžionis, svečiai iš Latvijos: UAB „Mottra“ vadovas Sergejs Tračuks ir direktoriaus pavaduotojas statyboms Leonid Bekers, taip pat – Kupiškio rajono verslininkai.

Latvijos verslininkas S. Tračuks, pristatydamas savo įkurtą žuvininkystės įmonę, pabrėžė, kad Lietuvoje jiems svarbiausia rasti ne konkurentus, o bendraminčius. Latvijos UAB „Mottra“ siekia sukurti žuvivaisos holdingą, kurio įmonės būtų statomos visose trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Įmonės įkūrėjas paaiškino: „Šios šalys pasirinktos todėl, kad yra panašios savo ekonominėmis ir politinėmis sąlygomis, yra kaimynystėje, be to, kiekviena atskirai gamindama panašius produktus nieko neišloštų, prarastų lėšas bei laiką.“

S. Tračuks paminėjo ir vieną svarbiausių turtų – švarų vandenį, kuris ir reikalingas daugelyje pasaulio vietų dėl užterštumo išnykusių gėlavandenių žuvų auginimui. Pasak svečio, tuo mes galime būti įdomūs pasauliui. Verslininkas užtikrino, kad gamybos procesas būtų organizuotas taip, kad nebūtų taršos aplinkai, o visi gamybos cikle gaunami produktai būtų panaudojami kurui, energijos gamybai, trąšoms ir pan.

Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos prezidentas L. Kerosierius džiaugėsi, kad Kupiškio rajono savivaldybė palaiko idėją, skatina verslą ir supranta, kad ateityje gėlavandenių žuvų dar labiau sumažės, taigi jų paklausa didės. Lietuvoje žuvies produkcijos valgoma palyginti mažai, ne taip, kaip Europoje. Gamtinių išteklių panaudojimo galimybės pasaulyje jau beveik išsemtos, o dėl vis didėjančio užterštumo lygio negalima tikėtis žuvų skaičiaus augimo. Tokiu atveju Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos prezidentas pabrėžė akvakultūros (akvakultūra apima organizmų auginimą gėlame ir sūriame vandenyse kontroliuojamomis sąlygomis) reikšmę. Pasak L. Kerosieriaus, būtent taip užaugintos žuvys bus vis paklausesnės ateityje: „Laukiu tos dienos, kada Kupiškio kunigas pašventins kertinį gamyklos akmenį. Laukiu tos dienos, kai Kupiškio kunigas pašventins jau pastatytą gamyklą ir kai į Kupiškį ateis pinigėliai!“

Kupiškyje svečiai domisi Visgiūnų kaime esančiu buvusiu Vizgiūnų žvyro karjeru. Kaip papasakojo meras J. Jarutis, jau nuo kovo mėnesio Savivaldybėje lankėsi šie verslininkai ir prašė palaikyti idėją kurti žuvų auginimo ir perdirbimo cechą. Savivaldybės vadovas sakė: „savaime suprantama, kad jei į rajoną ateina verslas, negalime nepritarti, juolab, kad idėja įdomi ir nauja.“ Šiuo metu Savivaldybė rūpinasi Vizgiūnų karjero detaliojo plano rengimu. „Mottra“ atstovybė Lietuvoje – UAB „Vyttra“ ketina išsinuomoti šį sklypą ir jame pastatyti modernų gėlavandenių žuvų auginimo ir perdirbimo cechą.

Meras priminė, kad Kupiškis vieną kartą jau buvo „nusvilęs“ dėl žadamų didelių investicijų ir nuskambėjo ne itin geru „vasiukų“ vardu, todėl dabar viską stengiamasi labai apgalvoti, apžiūrėti savo akimis. Kupiškio rajono savivaldybės tarybos delegacija balandžio mėnesį lankėsi Kekavos savivaldybės Katlakalns miestelyje, Latvijoje, kur įsikūrusi žuvininkystės įmonė „Mottra“.

Apsilankę įmonėje, kupiškėnai patys apžiūrėjo jau dešimt metų veikiančią žuvų veisimo, auginimo ir perdirbimo bei juodųjų ikrų gaminimo įmonę ir būsimo įmonės filialo pastatą, išklausė įmonės vadovų ir darbuotojų pasakojimus apie naudojamas technologijas, žuvų auginimo sąlygas, ikrų „melžimą“ bei jų paruošimą nenaudojant jokių konservantų.

„Lietuvos žmonės verslūs, imlūs. Be šilumos galime gyventi, bet be maisto – nepragyvensime“, – buvo įsitikinęs V. Galvonas. Seimo narys, būdamas mokslininkas (fizikas), pabrėžė savo norą žiūrėti į ateitį, išbandyti tai, kas gali būti naudinga vėliau. Pasak jo, gėlavandenių žuvų auginimas uždarose vandens sistemose – viena iš realių Lietuvos perspektyvų, kurią supranta ir palaiko verslininkai, tačiau politikų, valdžios palaikymą kol kas rasti pavyko tik Kupiškyje.

Verslininkas T. Legačinskas kalbėjo labai konkrečiai – papasakojo apie pažintį su UAB „Mottra“ įkūrėju, pristatė dabar daromus darbus (kol Savivaldybė užsiima detaliuoju sklypo planu, „Vyttra“ darbuotojai atliko ekonominius ir finansinius paskaičiavimus, surado tolimesniems veiksmams atlikti reikalingą architektą sostinėje, tačiau neatmetama galimybė jo ieškoti ir arčiau – pvz.: Panevėžyje).

UAB „Vyttra“ vadovas kalbėjo, kad jau lapkričio mėnesį būtų galima pradėti rengti sklypo techninį planą, 2014 m. prasidėtų statybos darbai, kurie (kaip rodo UAB „Mottra“ praktika) galėtų būti baigti iki 2015 m. ir būtų įkurta 12 modernių gėlavandenių žuvų auginimo ir perdirbimo cechų, kur darbą galėtų gauti apie 300 kupiškėnų (kai kurie iš jų galbūt mokytųsi Kupiškio technologijos ir verslo mokykloje, jei būtų paruošta speciali programa). Ketinama investuoti apie 150 mln. Lt savo kapitalo, tačiau jei bus galimybė pasinaudoti Europos Sąjungos fondų pagalba, galvojama ir apie tai.

Žuvies perdirbėjų ir augintojų asociacijos narys, UAB „Kedera“ vadovas A. Brazdžionis kupiškėnus verslininkus kvietė palaikyti latvių idėją ir prie jos jungtis. Bet koks užsienio investuotojas vietiniams atrodo įtartinai, todėl užsieniečiams labai svarbu turėti kolegų palaikymą. Juolab, kad verslininkai galėtų patys uždirbti.

Svečias iš Latvijos L. Bekers priminė, kad šiuo atveju svarbu ne tik statybos, verslo atėjimas, naujos darbo vietos, bet ir ekologija. Eršketai ir kitos gėlavandenės žuvys UAB „Mottra“ žuvivaisos įmonėje auginami uždaruose betoniniuose baseinuose, kur vanduo valomas bakterijomis. Visos atliekos panaudojamos daržovių auginimui – tam įmonių filialuose ir statomi triaukščiai pastatai, kurių pirmuosiuose aukštuose veisiamos žuvys ir gaminami jų konservai, o viršutiniame aukšte įrengtas šiltnamis su skaidriu stogu bei saulės kolektoriais.

Tokioje įmonėje svarbiausia ne tik naujos, bet ir paprastos bei efektyvios, o kartu ir nebrangios technologijos, kurios nepabrangintų galutinio produkto. Kaip paaiškino S. Tračuks, jis ilgus metus su mokslininkų grupe tokias sistemas kūrė ir tobulino, kol pasiekė rezultato, kad jų veisiamų gėlavandenių žuvų juodieji ikrai įvairiose pasaulio šalyse pripažįstami aukščiausios rūšies produktu.

Spaudos konferenciją apibendrindamas J. Jarutis pabrėžė, kad Savivaldybės taryba daro viską, kad mūsų rajone verslas atsigautų, žmonės gautų darbo, kad būtų apmokomi vietiniai darbuotojai vietinėje profesinio mokymo įstaigoje, jei tik tai bus įmanoma. Į UAB „Mottra“ ir „Vyttra“ ketinimus Savivaldybė ir Taryba žiūri vis rimčiau, nes šie verslininkai aktyviai „mina slenksčius“ ir prašo labai konkrečių, įmanomų dalykų.

Informacijos šaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė

Informaciją parengė: Miglė Savukaitė, meropatareja@kupiskis.lt tel.nr.:(8 459) 35521

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *