Kupiškėnai penktojoje pilietinėje diskusijoje kalbėjosi apie verslo išlaikymo ir plėtimo galimybes

Kupiškio rajono savivaldybės mero Jono Jaručio paraginti kupiškėnai rinkosi į penktąją pilietinę diskusiją apie Kupiškio dabartį ir ateitį. Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centre jie šį kartą kalbėjosi apie jau esančio Kupiškyje verslo išlaikymą ir naujų įmonių steigimą, verslo pritraukimą. Kitas susitikimas, kuris vyks š. m. lapkričio 26 d., 18.00 val. Kupiškio kultūros centre, taip pat bus skirtas verslo temai vystyti ir į jį ketinama pasikviesti Kupiškio darbdavių klubo narius.

Šioje diskusijoje, kuri vyko Kupiškio rajono turizmo ir verslo informacijos centre, negalėjo dalyvauti akcijos iniciatorius meras Jonas Jarutis. Susirinkusiems apie verslo skatinimą ir jo vystymui skirtas programas pasakojo šio centro direktorius Paulius Pranckūnas.

Jis paaiškino, kad susidomėjimas verslu rajone tikrai nedidelis. Jei į įstaigą ateina verslo imtis ketinantys žmonės, jie jau žino, ko nori, ir klausinėja ne bendros informacijos, o konkrečių dalykų, prašo pagalbos konkretiems veiksmams atlikti (pvz.: nežino, kaip įregistruoti įmonę ir pan.).

Pasak P. Pranckūno, rajone atidaromos vos 7 naujos įmonės, o besidominčių informacija ir toliau nieko nevystančių tebuvo 1. Kadangi Kupiškio turizmo ir verslo informacijos centras (anksčiau dirbęs kaip Kupiškio rajono verslo informacijos centras) verslumą skatina jau 10 metų, galima teigti, kad informacijos ir įvairių mokymų tikrai pakanka, tereikia, kad būsimi verslininkai to norėtų imtis.

Tenka apgailestauti, kad tokia rimta ir sudėtinga tema kaip verslas ir jo galimybės sulaukė nelabai didelio kupiškėnų susidomėjimo. Šįkart diskusijoje dalyvavo vos 11 asmenų, kurie stengėsi rasti būdus Kupiškį padaryti patraukliu verslo atstovams.

Pedagogas Algirdas Venckus domėjosi, kokia galimybė ant Kupiškio marių statyti hidroelektrinę, o Savivaldybės tarybos narys Valentinas Beinoris pasakojo, kad tie, kurie anksčiau tuo domėjosi, suprato, kad projektas nebūtų naudingas ir neatsipirktų.

Pilietinių diskusijų senbuvis – inžinierius Algirdas Valiušis išreiškė liūdesį dėl to, jog didžiausias darbdavys rajone ne kokia nors verslo įmonė, o Savivaldybė. Juk ji duoda darbo ne tik savo darbuotojams, bet ir pedagogams, medikams ir kitiems specialistams. Pasak A. Valiušio, taip neturėtų būti. Žmonės turėtų būti skatinami patys kurti sau darbo vietas, daugelyje sričių trūksta konkurencijos, dėl to nukenčia gaunamų paslaugų kokybė, neracionaliai išnaudojami turimi resursai, dirbantieji nenori tobulėti ir keisti gyvenimo būdą.

A. Valiušis piktinosi, kad daugiau kaip pusė Savivaldybės biudžeto atiduodama švietimui, kai niekam nėra paslaptis, kad mokytojai puikiai užsidirba iš mokymo namuose. Gal pedagogai galėtų padėti ruošti projektus Europos Sąjungos fondams.

V. Beinoris juokavo, kad Savivaldybėje vertėtų įsteigti „Bereikalingo darbo skyrių“, kuriame būtų atsakinėjama į šūsnis įstaigai atsiunčiamų raštų, į kuriuos ministerijos ir kitos aukštesnės instancijos institucijos verčia tarnautojus atsakinėti ir gaišti visiems brangų laiką.

Buvo kalbama ir apie tai, kad socialinės paramos teikimo tvarka nėra pagrįsta, reikėtų ją peržiūrėti ir nustoti skatinti žmones pasikliauti tik kitų pagalba ir parama. Juk tokiu būdu žmonės neskatinami eiti į darbo rinką, rizikuoti, kurti ir bandyti.

Iškilus minčiai, kodėl mieste nėra privačių šeimos gydytojų, V. Beinoris pastebėjo, kad medikai susitaikę su tokia padėtimi, kai net ir vėluojančius, nedidelius atlyginimus jie priima kaip teigiamybę ir bijo rinktis neužtikrinto, nepabandyto būdo.

Pavardės skelbti nenorėjęs kupiškėnas atkreipė dėmesį į tai, kaip, jo manymu, Europos Sąjunga švaisto visų mūsų lėšas jas skirdama mokymams, kurie visai nereikalingi (nors ir labai brangūs), vietoj to, jog galėtų būti remiamas verslas, jis skatinamas.

Pasak V. Beinorio, ES projektai daro meškos paslaugą, nes Savivaldybė turi prisidėti nebūtinai pačių reikalingiausių projektų finansavimo (10-15 proc. nuo sumos), nes veikia toks principas: jei neimsime ES pinigų šiam projektui, jų nepasiimsime iš viso. Todėl žmones piktina Varležerio išvalymui skirtas projektas ir analogiškas Savivaldybės kofinansavimas.

Taip pat V. Beinoris iškėlė mintį, kad mūsų rajone mažai verslo sėkmės istorijų. Galbūt reikėtų rasti tokių žmonių, o jie galėtų pasidalyti savo patirtimi ir sėkmės istorija. Tereikėtų surinkti potencialius smulkaus verslo atstovus, kuriuos tai galėtų paskatinti, padrąsinti ir įkvėpti.

Kaip ir kiekvienoje diskusijoje vėl buvo grįžtama prie pačių elementariausių poreikių, susijusių su verslu: mieste nėra kavinės ar baro ir viešbučio. Pasak A. Valiušio, meras galėtų kalbėtis su „Kupiškio alaus“ savininkais ir jiems siūlyti padėti kad ir patalpomis, kad tik būtų koks nors padoresnis baras, kur mielai užsuktų ne tik jaunimas, bet ir vidutinio amžiaus kupiškėnai, miesto svečiai.

Jaunimo atstovas, pirmąkart diskusijoje dalyvavęs Osvaldas Miciūnas, atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į tai, kad jauniems žmonėms labai trūksta didžiojoje „Maximoje“ užsidariusios biliardinės, kur „gyveno pusė Kupiškio jaunimo“. Pasak jaunuolio, gal verslas ir neišsilaikė, tačiau jaunimui ilgainiui ten tapo nesaugu, vykdavo muštynės. Taigi, ateityje reikėtų pagalvoti ir apie saugumo klausimą.

Pavardės neskelbęs kupiškėnas buvo įsitikinęs, kad smulkus verslas Kupiškio neišgelbės. Pasak jo, čia reikia kviestis kokią nors didelę gamyklą ar įmonės filialą. Tačiau prakalbus apie UAB „Vyttra“ ketinimus prie Vizgiūnų karjero statyti žuvų auginimo ir perdirbimo įmonę, vyras buvo nusiteikęs priešiškai. Pasak jo, taip bus atimama galimybė iš kupiškėnų maudytis šiltame ir švariame vandenyje, taip pat kupiškėnas abejojo, ar žuvys tikrai bus auginamos uždarose sistemose ir neskleis jokio kvapo.

A. Valiušis diskutavo su kolega ir pareiškė kitokią nuomonę. Pasak jo, 300 galimų darbo vietų – didelis dalykas Kupiškiui. Tačiau ir smulkus verslas galėtų ne mažiau, ypač – užsienyje labai mėgstami kooperatytvai. Pasak A. Valiušio, būtų galima sunešti vos po 100 Lt ir jau dabar pradėti daryti realius darbus, tereikėtų sąžiningumo ir pasitikėjimo bei nors vieno žmogaus su verslumo gyslele. Savivaldybė tokiems kooperatyvams galėtų padėti apdrausdama jų imamas paskolas.

V. Beinoris kalbėjo apie verslo inkubatorius ir kitus jo skatinimo centrus, kur idėją turintis žmogus gali ateiti, gauti kompetentingų patarimų, netgi – specialistų komandą, padėsiančią įgyvendinti mintį ir pinigų jai įgyvendinti. Pasa Tarybos nario, tuo galėtų užsiimti ir Savivaldybė.

A. Valiušis siūlė pasinaudoti „blusų turgaus“ idėja ir neišnaudojamose Kupiškio kultūros centro patalpose  kiekvieną sekmadienį organizuoti tokius nebereikalingų daiktų išpardavimus. Patalpas prižiūrėtų ir jas bent kartą išvalyti savo lėšomis galėtų Savivaldybė.

Buvo galvojama, kaip paskatinti jau esamą verslą plėstis ir įdarbinti daugiau žmonių. V. Beinoris pasiūlė gyventojams pasinaudoti UAB „Durpetos“ teikiama medienos drožlių gaminimo iš medžio atliekų bei kelmų paslauga. Ji mokama, tačiau gyventojai tokias drožles galėtų parduoti kaip galutinį produktą ir užsidirbti papildomų lėšų.

Kupiškio televizijos ir informacijos centro direktorius Povilas Vireliūnas paskatino susirinkusius „Kupiškėnų studijos“ laidas žiūrėti per „Aukštaitijos televizijos“ kanalą ir neatmetė galimybės, kad ateityje laida bus rodoma ne tik geresniu nei buvo įprasta laiku, bet ir ilgesnė, galbūt reportažai pasirodys ir bendrose kanalo žinių laidose.

P. Pranckūnas susirinkusiems pristatė ketinamą rašyti projektą dėl vandens-sniego parko Kupiškio mariose įkūrimo. Tai būtų nesudėtingai padaryta banglenčių trasa su lynu, kurią būtų galima naudoti ir žiemą (ant ledo), ir vasarą (ant vandens). Tam reikėtų apie 100 tūkst. Lt investicijos. Vilniuje tokia paslauga vos už 10 min. kainuoja 35 Lt, Kupiškyje tokių didelių kainų nebūtų, taigi organizatoriai viliasi, kad parkas būtų įdomus ne tik kupiškėnams, bet ir tiems, kurie į tokius parkus važiuoja daugiau nei 150 km.

Susitikimo pabaigoje nutarta kreiptis į Kupiškio darbdavių klubą, susitikti su jo nariais, nes verslininkai turėtų būti suinteresuoti kuo geresniu Kupiškio gyvenimu. Kita pilietinė diskusija taip pat bus apie verslą, ji turėtų vykti lapkričio 26 d. (pirmadienį), 18.00 val. Kupiškio kultūros centro vitražų salėje.

 

Informacijos šaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė

Informaciją parengė: Miglė Savukaitė

Mero patarėja

8-459-35521

el. p. meropatareja@kupiskis.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *