Šeštojoje pilietinėje diskusijoje nutarta gerinti valdžios ir verslininkų bendradarbiavimą

Vakar Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis kvietė Kupiškio visuomenę į šeštąją pilietinę diskusiją, kurioje (jau antrą kartą) buvo kalbama apie galimybes vystyti verslą, bandyta rasti atsakymus, kas ir ką dar galėtų padaryti, kuo prisidėti prie padėties gerinimo ir nutarta, kad nuo šiol Savivaldybė su verslininkais bendradarbiaus glaudžiau.

Meras susirinkusiems priminė, kad kaskart renkamasi kalbėtis vis kita tema, tik šįkart norima dar padiskutuoti apie verslą, nes nuo jo priklauso visų mūsų gerovė. Diskusijos moderatoriumi buvo išrinktas Kupiškio darbdavių klubo prezidentas Zigmas Aleksandravičius, kuris pirmiausiai supažindino su nedaro rajone statistika.

Visos diskusijos metu mąstyta, kaip 1600 bedarbių surasti darbą ar sukurti darbo vietas. Darbdavių klubas vienija daugiau nei 30 darbdavių (verslininkų, ūkininkų, įstaigų vadovų), kurie yra įdarbinę apie 1200 žmonių. Tik 5 % jų ketina per ateinančius 5 m. įdarbinti naujų žmonių, plėstis. Verslininkai nėra užtikrinti dėl ateities, todėl neskuba investuoti.

Pasak Savivaldybės tarybos nario Valentino Beinorio, norint, kad nedarbas rajone mažėtų, reikia komunikuoti visoms trims suinteresuotoms pusėms – bedarbiams (kurie turėtų aktyviau ieškotis darbo ir nebijotų patys kurti darbo vietų) verslininkams ir valdžiai. Kiekviena grupė turėtų atsakyti sau į klausimą: „kuo galiu prisidėti prie nedarbo lygio mažinimo?“

Pasak Z. Aleksandravičiaus ir kitų jo vadovaujamo klubo narių, valdžios atstovams (konkrečiai – merui) reikėtų glaudžiau bendradarbiauti su vietos verslo atstovais, dažniau su jais susitikti, tartis svarbesniais klausimais, taip būtų lengviau rasti visiems tinkamiausius sprendimus ir išeitis iš problemų. Pirmas toks pasitarimas organizuojamas jau kitą savaitę – bus tariamasi, kaip tobulinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą.

Taip pat Z. Aleksandravičius teigė, kad miestą išgelbėtų 8-12 naujų įmonių, gal nebūtinai kupiškėnų įkurtų, gal atėjusių iš kitų miestų ar net užsienio. Kaime reikalingi žemės ūkio specialistai, todėl Kupiškio darbdavių klubas daug bendrauja su Kupiškio technologijos ir verslo mokykla ir kuria strategijas, kokių specialistų vertėtų ruošti daugiau, kokių – mažiau.

UAB „Gilota“ direktorius Gintautas Mockus pristatė savo įmonę ir paaiškino, kad visuomet stengėsi įdarbinti kupiškėnus, tačiau pastaruoju metu reikalingą kvalifikaciją turinčių mūsų rajono gyventojų nėra, teko į pagalbą kviesti ne tik kitų rajonų vairuotojus, bet netgi ir uzbekistaniečius. Su Panevėžio teritorine darbo birža (Kupiškio specialistais) bandoma apmokyti būsimus vairuotojus, kurie šioje įmonėje gaus darbą. Pasak G. Mockaus, „rajono vadovai neturi už rankutės verslininkams atvesti darbuotojų“, nes ir patys verslo atstovai turi būti aktyvūs.

Meras J. Jarutis apgailestavo, kad dažnai girdi kritiką, net jeigu ji ir ne visuomet teisinga, tačiau savivaldos galios labai ribotos – atimti žemės klausimai, mokesčių sistemos keisti taip pat negalia. Tačiau meras papasakojo ir apie naują iniciatyvą – Vizgiūnų karjero prieigose ketinamą statyti žuvivaisos įmonę, kuri po poros metų turėtų įdarbinti apie 300 žmonių.

Diskusijoje dalyvavo ir Biržų-Kupiškio rinkiminėje apygardoje Seimo nariu išrinktas, tačiau laukiantis pakartotinų rinkimų verslininkas Aleksandras Zeltinis su žmona Zimin. Svečias padėkojo rinkėjams už pasitikėjimą ir pateikė statistiką apie smulkiojo ir vidutiniojo verslo įmonių  skaičiaus mažėjimą per pastaruosius 5 m.

A. Zeltinis akcentavo, kad ne vietos valdžios kaltė, kad aplinka  verslui Kupiškyje nėra gera, nes tai visos Lietuvos problema. Pvz., Škotijoje valstybė yra įkūrusi specialią instituciją, kurios darbuotojai tarsi koks verslo inkubatorius – priima verslininkų siūlomas idėjas, jas vertina ir paaiškina, ar jos įgyvendinamos, ar ne; tuomet padeda jas įgyvendinti, konsultuoja, suteikia specialistus. Valstybės investicijos netrukus atsiperka.

Svečias pabrėžė, kad tokiame nedideliame rajone kaip Kupiškis, turint gerą idėją, vertėtų vienytis labai skirtingų specializacijų verslininkams į klasterį ir visiems kartu įgyvendinti mintį. Tai vienintelis būdas kažko pasiekti.

Vokietijoje nėra jaunimo nedarbo problemos, todėl, kad jaunuoliai skatinami rinktis profesines mokyklas, įgyti specialybę, užsidirbti, ir tik tuomet (jei dar nori) siekti aukštojo mokslo. Lietuvoje yra atvirkščiai, todėl jauni žmonės neturi kaip susidaryti vaizdą apie tikrąjį profesijų poreikį, žūtbūt siekia studijuoti aukštosiose mokyklose, o paskui (jas baigę ir neradę darbo pagal specialybę) padidina bedarbių gretas. Lietuva taip pat labai prastai įsisavina ES paramą verslui. Tai rodo, kad galimybių dar yra, tereikia labiau jų siekti.

Z. Aleksandravičius pabrėžė, kad ydinga ir valstybės socialinė politika, nes žmonės skatinami neturėti darbo ir gyventi iš pašalpų bei siūlė kitąmet vasario mėnesį į Kupiškį pasikviesti Kaimo gelbėjimo tarybos narių (t. y. grupę mokslininkų, kurie nagrinėja situaciją rajone ir nurodo galimas plėtros kryptis).

Dvi užsienio kapitalo uždarąsias akcines bendroves („Amberholding“ ir „Amberberries“) atstovaujantis panevėžietis, keletą metų gyvenantis mūsų rajone, keramikas Romualdas Aleliūnas džiaugėsi, kad Kupiškio žmonės – labai darbštūs ir universalūs, tačiau teisinė sistema nepritaikyta tam, kad verslas lengviau ateitų į šalį (aišku, čia valstybės, o ne rajono masto problema). Visgi R. Aleliūnas pasigedo glaudesnio valdžios bendravimo su užsienio investitoriais ir siūlė merui dažniau su jais susitikti, iš jų pačių lūpų išgirsti apie problemas, o gal ir džiaugsmus.

Darbdavių klubo prezidentas Z. Aleksandravičius siūlė merui aplankyti visas rajone veikiančias įmones (ne tik užsienio investicijų), o Tarybos narys V. Beinoris siūlė verslininkams pabūti „angelais sargais“ – apsiimti globoti po vieną naują verslininką su gera idėja.

Trečiosios kartos Vokietijos verslininkų šeimos atstovė Zimin Zeltinis papasakojo apie 21 m. Lietuvoje vykdomą labdaringą veiklą. Viešnia pabrėžė, kad verslo skatinimas – ne  vieno mero, bet ir pačių verslininkų problema, nes būtina ruošti jaunus verslininkus. Z. Zeltinis buvo užtikrinta: „Kritika valdžiai yra gerai, bet pačių verslininkų savikritika – dar geriau.

Karštos diskusijos pabaigoje buvo nutarta, kad meras dažniau tarsis su verslo atstovais, pagal galimybes lankysis jų įmonėse, bendraus su užsienio investuotojais, o patys verslininkai savo galimybėmis ieškos būdų, kaip priimti papildomų darbuotojų ir pagyvinti Kupiškio rajono kasdienybę.

 

Informacijos šaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė

Informaciją parengė: Miglė Savukaitė,

Mero patarėja

(8 459) 35521

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *