Meras Jonas Jarutis: „Sveikatos metai Kupiškyje nesibaigs 2013-aisiais!“

Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis kvietė kupiškėnus jau į septintąją pilietinę diskusiją. Šįkart buvo nutarta kalbėtis apie sveikatinimą ir Sveikatos metams skirtus renginius, galimybes gyventi sveikiau, aktyviau ir prasmingiau.

Kupiškio kultūros centro Vitražų salėje susirinko nemažas būrys diskutuoti nusiteikusių kupiškėnų ir mūsų mieste dirbančių kitų miestų atstovų.  Diskusijoje dalyvavo 5 Savivaldybės tarybos nariai: meras J. Jarutis, Sveikatos ir socialinės apsaugos komiteto pirmininkė Rasa Šaltenienė, šio komiteto narės Vanda Savukienė ir Rima Grybauskienė bei Kultūros, švietimo, sporto ir teisėsaugos komiteto pirmininko pavaduotojas Albinas Vaižmužis.

Visi susirinkusieji vienokiu ar kitokiu būdu buvo susiję su sveikata, judriu gyvenimo būdu ar tiesiog domėjosi, kas yra daroma ir kas dar gali būti padaryta, kad rajone sumažėtų ligonių ir padaugėtų savo sveikata labiau besirūpinančių žmonių.

Diskusijos iniciatorius J. Jarutis priminė susirinkusiems, kad  sveikatos būklę 50 % lemia mūsų mityba, 20 %  – judėjimas, tiek pat – paveldimumas ir tik 10 % – medicina. Pastaruoju metu Lietuvoje (ir Kupiškyje) pastebima tendencija, kad žmonės, patys nesirūpindami savo galima organizmui padaryti net 70 % įtaka, visko reikalauja iš medikų. Pasak mero, ši diskusija buvo pradėta tam, kad visi kartu pradėtumėm judinti bendruomenę ir iškeltumėm problemas, kurios kol kas visuomenės praleidžiamos pro pirštus.

Meras priminė ir specialistų atrastą sveiko žmogaus kodą – 035 140 530. Šis skaičius šifruojamas taip: 0 reiškia, kad negalima surūkyti nė vienos cigaretės, cigaro, cigarilės, net ir kaljano; 3 reiškia, kad tiek kilometrų kasdien pėsčiomis greitu žingsniu kiekvienas iš mūsų turi nueiti; 5 reiškia, kad kasdien turime suvalgyti po 5 porcijas vaisių ir daržovių (viena porcija yra santykinis produkto kiekis – obuolys, kriaušė, apelsinas ar apie100 g salotų, tam netinka tik bulvės); 140 reiškia, kad sistolinis arterinis kraujo spaudimas (viršutinis kraujo spaudimo rodiklis) turi būti mažesnis nei 140 mmHg; 5  reiškia, kad bendrojo cholesterolio koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 5 milimoliai litre; 3 reiškia, kad mažo tankio lipoproteinų MTL („blogojo cholesterolio“) koncentracija kraujyje turi būti ne didesnė kaip 3 milimoliai litre; o 0 – kad neturi būti antsvorio ir cukrinio diabeto.

J. Jarutis pabrėžė, kad papildomas judėjimas ar vietoj mėsos suvartota vaisių ir daržovių porcija papildomai nieko nekainuoja – tereikia noro, valios ir pastangų. O kartais užtenka tik užkrečiančio pavyzdžio.

Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Tada Stakėnas pritarė merui ir priminė, kad svarbiausi gerą sveikatos būklę lemiantys faktoriai yra keturi: žalingų įpročių nebuvimas, fizinis aktyvumas, sveika mityba ir gera psichinė sveikata. Jei visos šios sritys bus subalansuotos, žmogus bus sveikas.

Kovo mėnesį Kupiškio rajono savivaldybėje bus tvirtinami Rokiškio rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro planai Kupiškiui, tad biuro vadovas prašė susirinkusiųjų teikti pasiūlymus, kokios dar veiklos kupiškėnams reikėtų.

Savivaldybės gydytojas Rimgaudas Markelis, dirbantis šį darbą dar tik pusmetį, pabrėžė, kad į daugelį problemų jau yra įsigilinęs ir turi įvairių minčių, kaip tai būtų galima keisti. Jis atkreipė susirinkusiųjų dėmesį į vis didėjantį  negydomos tuberkuliozės atvejų skaičių, į milžiniškus tabako ir alkoholio vartojimo mastus, susirgimus širdies kraujagyslių ir onkologinėmis ligomis, nors šiek tiek ir sumažėjusį, bet vis dar didelį savižudybių kiekį rajone.

R. Markelis siūlė pasirūpinti miesto teritorijoje nerūkymo zonomis, o Kupiškio rajono savivaldybę paskelbti nerūkančia. Tai būtų galima padaryti, jei keli čia dirbantys asmenis atsisakytų šio žalingo įpročio. Tuomet Savivaldybė galėtų būti teigiamu pavyzdžiu kitiems, besirūpinantiems savo sveikta.

Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyriaus vedėjas Vincas Čelkis akcentavo ne tik žalingų įpročių atsikratymo būtinybę, bet ir jų neįgijimo galimybę. Pasak V. Čelkio, jei visuomenė būtų mažiau pakanti žalingiems įpročiams, rūpinimasis sveikata būtų paprastesnis. Lygiai tas pats ir su per mažu judėjimu – vaikystėje įprantame judėti, bet užaugę tarsi „priaugame“ prie darbo stalų ir namų sofų, tad V. Čelkis linkėjo visiems daugiau pajudėti.

Diskusijos metu ne kartą meras J. Jarutis pabrėžė: „Sveikatos metai Kupiškyje nesibaigs 2013-aisiais! Mūsų tikslas – būti sveiku, žaliu ir ekologišku miestu, tad darysime viską, kad to pasiektume.“

Kupiškio ligoninės direktorius Dalius Drunga pasakojo apie judrų savo gyvenimo būdą. Pasak jo, vienam žmogui gal ir sunku prisiversti rytais mankštintis, tačiau jei sportuojama komandoje ar bent jau dviese, atsiranda atsakomybė prieš kitą žmogų ir įsipareigojimas tai daryti.

Pasak gydytojo, reikėtų kažką paskirti atsakingu, kad jis galėtų burti bendraminčius – pradžioje užtektų paskirti konkrečią dieną, laiką ir vietą bei numatyti sporto šakas, kuriomis ten kartu būtų galima užsiimti. Rekonstruota Krantinės gatvė – puiki vieta minti dviračio pedalus, galbūt ateityje būtų galima organizuoti kokius nors Savivaldybės maratonus, savo pavyzdžiu paskatinti kitus žmones prisijungti.

Ligoninės vadovui pritarė ir Savivaldybės tarybos narys Albinas Vaižmužis, patikinęs, kad ir pats mielai važinėsis Krantinės gatvėje padarytu dviračių taku. Jis taip pat papasakojo apie Antašavos miestelio tradicija tapusį bėgimo maratoną, kuriame jau daugiau nei10 m. dalyvauja ne tik mokiniai, bet ir kiti bendruomenės nariai.

A. Vaižmužis pripažino, kad Savivaldybės taryba turėtų dar daugiau pastangų dėti ir ieškoti galimybių baseino statybai – jis suteiktų daug džiaugsmo ne tik jauniems ar vidutinio amžiaus žmonėms, bet ir senjorams, ypač – jei stovėtų ne prie marių, kaip buvo kambama iki šiol, o Kraštiečių mikrorajone, netoli poliklinikos. Vertėtų daugiau darbo įdėti ir stengiantis padaryti dviračių takus aplink Kupiškio marias.

Taip pat Tarybos narys iškėlė klausimą, ar negalėtų būti daugiau tyrimų daroma dėl prostatos vėžio, o tyrimų ir ligų temą pratęsė Kupiškio rajono pirminės asmens sveikatos priežiūros centro (PASPC arba poliklinikos) vadovė Dovilė Kulbokienė.

Gydytoja nevengė bauginančios statistikos – per metus jos vadovaujamoje įstaigoje kupiškėnai apsilanko  100 tūkst. kartų, 2012 m. užfiksuoti 38 tūkst. 360 susirgimų, o apdraustųjų privalomuoju sveikatos draudimu rajone yra 18 tūkst. žmonių. Labai neramina ir perpus išaugusi naujų cukraligės atvejų statistika.

Jei kupiškėnai daugiau dėmesio skirtų sveikam gyvenimo būdui propaguoti, mitybos derinimui, judėjimui, nepersivalgytų, nevartotų maisto ir gėrimo produktų, kuriuose pilna konservantų, apetitą skatinančių medžiagų ir kitokios chemijos, ligų būtų mažiau.

D. Kulbokienė prisipažino itin nusivylusi valstybės politika, kur dėmesys kreipiamas į verslininkų poreikius (reklamuojami menkaverčiai maisto produktai, maisto papildai ir „visoms ligoms“ tinkantys vaistai), o ne į sveiko žmogaus ugdymą.

Kupiškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininkės pareigas laikinai einanti vyriausioji veterinarijos gydytoja-inspektorė Rita Pasmokienė susirinkusiųjų dėmesį atkreipė į parazitines auginamų gyvulių ir naminių gyvūnų ligas, kuriomis lengvai gali užsikrėsti ir žmogus. Pasak veterinarės, net 57 Kupiškio rajono ūkininkai kategoriškai atsisakė tirti savo auginamus gyvulius, o toks atsainus požiūris gali pakenkti ne tik sergantį gyvulį auginantiems šeimininkams, bet ir jo produkciją (pvz.: pieną ar sūrius) perkantiems kaimynams ir kitiems asmenims.

Pasiutligė – neišgydoma liga, tačiau nuo jos reguliariai skiepijami gyvūnai pavojaus nebekelia. Inspektorė akcentavo ir kirminų naikinimo būtinybę, odos parazitų sukeliamus susirgimus ir kitas bėdas, kurios gali kilti neatsakingai žiūrint į gyvūnų ir gyvulių priežiūrą. Apie šunų apkandžiojimus užsiminė ir šeimos gydytoja Vida Pranckūnienė.

Diskusijos metu buvo keliami patys įvairiausi klausimai: nuo klausimo, kaip paskatinti kitus labiau judėti iki sveikatos apsaugos sistemos problemų ir darbo reguliavimo.

Ne vienoje pilietinėje diskusijoje dalyvavęs pedagogas Kęstutis Mekšėnas priminė apie galimybę atgaivinti mokinių sporto varžybas „Drąsūs, stiprūs, vikrūs“ ir jų tęsinį „Mama, tėtis ir aš“, kurios priverstų pasitempti ne tik vaikus, bet ir jų tėvelius. K. Mekšėnas taip pat pritarė Savivaldybės gydytojo ir mero idėjai mieste padaryti nerūkymo zonas, nes, pasak vyro, kodėl 10 nerūkančių turi kvėpuoti 1 rūkančiojo dūmais?

Taip pat buvo iškeltas klausimas, kodėl šeimos su neįgaliais vaikais turi mažai galimybių gauti kelialapį į sanatoriją Palangoje, kai sanatorija turi perpus daugiau vietų, negu siūlo kelialapių?

Diskusijos metu buvo paliestas ir opus klausimas, neduodantis ramybės Kupiškio ligoninei – Panevėžio teritorinė ligonių kasa nesumokėjusi kupiškėnams medikams skolinga 51 tūkst. Lt už suteiktas ambulatorines paslaugas, visa ligonių kasos skola šiuo metu siekia 535 tūkst. Lt, tačiau kažin, ar šie pinigai bus sumokėti, nes ligonių kasų teigimu, medikai turėjo negydyti tiek daug „virškvotinių“ pacientų.

Apie šią absurdišką tvarką, kuri normuoja, kiek ligonių galima gydyti, o kiek – jau ne, pasipiktinęs kalbėjo ir meras. Pasak rajono vadovo, kas gali nuspręsti, kuriam ligoniui reikia padėti, o kuriam – ne? Jei gydytojai priima per mažai ligonių – už tai ligonių kasos nemoka, jei priima per daug – ir vėl nesumoka. Bet jei žmonės atsiduria ligoninėje, vadinasi poreikis yra.

Savo mintimis dalijosi ir stambusis ūkininkas Zigmas Aleksandravičius. Pasak jo, ekologiška žemdirbystė kol kas yra neįmanoma – tokie grūdai neišauga į javus, neatsilaiko prieš atsparias piktžoles ir ligas.

Žemdirbys buvo tvirtai įsitikinęs, kad viskas valstybėje paremta didžiuliu verslu, tad negalime stebėtis, kad ir vaistinėse žmogus mulkinamas, priverčiamas pirkti jam nereikalingus, tačiau išreklamuotus vaistus ar papildus. Be to, Z. Aleksandravičiaus teigimu, nėra ko valgyti „Maximos“ maisto. Nes iš ten nusipirkus rūkytos dešros, ją padėjus ant radiatoriaus, po pusmečio ji atrodys taip pat, kaip ir pirkta – savo darbą padarys įvairių cheminių medžiagų „kokteilis“.

Z. Aleksandravičius apmaudavo, kad Europos Sąjunga, skatindama tik vidutinį ir stambų ūkį, išnaikino smulkius žemdirbius. Tokie žmonės degraduoja, be saiko vartoja alkoholį, depresuoja ir netgi ryžtasi nusižudyti. Pasak ūkininko, kaimai išmiršta ir išvažinėja. Neturi laiko gerti ir depresuoti tik tie, kurie užsivertę darbais. Tokie žmonės dažnai neturi laiko ir sirgti. Tad svarbiausia, nuo ko turėtų prasidėti sveikatinimo politika – duoti žmonėms darbo.

Savo pavyzdžiu kitus užkrėsti aktyvia sportine veikla stengėsi Kupiškio seniūnijos seniūnas Julius Vytautas Semėnas. Jis siūlė išnaudoti tokią puikią žiemą, Kupiškio marių ledą, slidinėti piliakalnyje ir kitur. Kartu su žmona Vyta, J. V. Semėnas apsiėmė organizuoti susitikimus, kurių metu kurią nors savaitės dieną (kol kas kalbėta apie penktadienį), 17.00 val. sutartoje vietoje jie lauktų bendraminčių, norinčių kartu pasportuoti.

Šiai minčiai pritarė ir pedagogas Algirdas Venckus, pabrėždamas, kad net ir neįdėjus daug pinigų, galima puikiai pasportuoti ant marių ledo. Kol kas be mero ir Kupiškio seniūno, čia sportuojančių būna apie 10 žmonių.

A. Venckus taip pat iškėlė klausimą, ar nebūtų galima šiek tiek investavus į Byčių slidinėjimo trasą, pastatyti sniego patrankų, imti simbolinį mokestį ir gyventi gerai, kaip kaimynai anykštėnai. Pratęsdamas šią mintį, D. Drunga pasiūlė išlieti čiuožyklą vaikams Kraštiečių mikrorajone.

Žurnalistė Banguolė Aleknienė siūlė Savivaldybei rasti kokį kad ir buvusį kūno kultūros mokytoją, kuris visuomeniniais pagrindais užsiimtų su judėti norinčiais kupiškėnais. Taip pat Savivaldybė galėtų suteikti kokias nors patalpas, nes norinčiųjų tikrai atsirastų.

Kupiškio jaunimo centro direktorė Gaila Matulytė priminė, apie gausybę ES finansuojamų projektų, kuriuos sveikatingumo ir sporto temomis gali rašyti ir laimėti nevyriausybinės organizacijos. Apie vieną tokį sėkmingai įvykdytą projektą kalbėjo ir Juodpėnų jaunimo klubo vadovas Eimantas Šerelis.  Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nors įranga ir nuperkama, specialistai pakviečiami, tačiau kaimo žmones išjudinti ir sudominti tuo sunku.

Ligoninės vadovas D. Drunga patarė, kad kitąkart renginį geriau surengti kokiai nors vienai suinteresuotųjų grupei, o ne visiems (pvz.: pakviesti tik tuos, kuriems skauda kurią nors koją ar pan.), tuomet sėkmė būtų garantuota.

Savivaldybės architektė Euchrida Sipavičienė papasakojo, kad Krantinės gatvės dviračių takai bus sujungti su į sodus vedančiais takais, ateityje planuojama taip Kupiškį sujungti su Noriūnais. Dar bus pėsčiųjų takų daroma ir prie Kupos. Taip pat ateityje vertėtų pastatyti lauko treniruoklių, kurie itin mėgstami didesniuose miestuose. Vaikams reikėtų daugiau krepšinio aikštelių prie daugiabučių ir gyvenvietėse. Mokyklose galėtų būti vykdoma mankšta.

„Kupiškėnų studijos“ vadovas Povilas Vireliūnas siūlė įstaigoms ir organizacijoms įvairių akcijų, renginių ir idėjų viešinimui dažniau pasinaudoti vietinės televizijos pagalba.

Apibendrindamas diskusiją, meras atsakė ir į išsakytus priekaištus bei kai kurias mintis. J. Jarutis apgailestavo, kad kova su rūkančiais vaikais gali būti jau pralaimėta, nes visuomenės pakantumas tam – didžiulis, be to, jis stiprinamas didžiausią įtaką turinčios žiniasklaidos – didžiųjų televizijos kanalų.

Čiuožyklos šiemet nebuvo laiku suspėta įrengti, o sniego patrankoms Byčių kalne lėšų kol kas nėra (viską sutrukdė sunkmetis), o leisti žmones gadinti savo slides Savivaldybė nenori.

Meras džiaugėsi išsivysčiusia produktyvia diskusija, kur beveik kiekvienas turėjo ką pasakyti. Šią sveikatinimo temą ketinama pratęsti ir toliau – kitoje diskusijoje, kuri vyks kovo mėnesį, turėtų dalyvauti sveiko gyvenimo būdo propaguotojas Dainius Kepenis, kuris gali pažerti šūsnį patarimų, kaip išlikti sveikiems ir judriems ilgus metus.

Informacijos šaltinis: Kupiškio rajono savivaldybė

Informaciją parengė: Miglė Savukaitė, Mero patarėja (8 459) 35521

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *