Ministras Pirmininkas Kupiškyje pristatė 2014-2020 m. finansinę paramą regionams

Šiemet pradedama įgyvendinti nauja 2014–2020 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų programa. Naujuoju laikotarpiu regionų plėtrai skiriama pusantro karto daugiau paramos lėšų (vienas milijardas šimtas penkiasdešimt milijonų eurų) nei 2007–2013 metų finansinės paramos laikotarpiu.

Ta proga LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius kovo 31 dieną Kupiškyje surengė apskritojo stalo konferenciją “Naujas ES finansinis laikotarpis regionams – esame kartu atsakingi už investicijų sėkmę”. Kartu su premjeru apie išskirtines galimybes mažesniems miestams kalbėjo vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, regionų ekonomines galias apžvelgė ūkio ministras Evaldas Gustas, apie Biržų, Kupiškio ir Rokiškio vystymo programas pasakojo VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nockus.

Diskusijoje pasisakė Seimo narys Aleksandras Zeltinis, Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas, Kupiškio rajono savivaldybės meras Jonas Jarutis, Biržų rajono savivaldybės merė Irutė Varzienė bei Rokiškio rajono savivaldybės meras Vytautas Vilys.

Pradėdamas renginį premjeras pabrėžė, kad artėjant prie 75 proc. BVP vienam Lietuvos gyventojui tikėtina, kad 2014–2020 metų finansinės paramos laikotarpis bus paskutinis, todėl labai svarbu, kad tos lėšos būtų racionaliai suplanuotos, efektyviai panaudotos, kad būtų skatinama regioninė plėtra, kuriamos darbo vietos, į regionus pritraukiamos investicijos, didinamas darbo užmokestis ir mažinama socialinė atskirtis.

Šiame finansiniame periode iš miestų, turinčių nuo šešių iki šimto tūkstančių gyventojų, išskirtos 23 tikslinės teritorijos, tarp kurių – Kupiškio ir Biržų rajonai. Investicijos į šias teritorijas – vienas iš pagrindinių nacionalinės regioninės politikos prioritetų. Rokiškio rajonas buvo pripažintas problemine teritorija 2007-2013 metų laikotarpyje, todėl šiuo metu yra pereinamojo laikotarpio tikslinė auditorija – šiam regionui bus skiriamos lėšos pradėtiems projektams užbaigti. Praeitame finansiniame periode buvo išskirti 22 probleminiai regionai Lietuvoje.

Vienas iš pagrindinių šio periodo Vyriausybės keliamų tikslų – atgaivinti pramonės įmonių veiklą tuose miestuose, kuriuose yra išlikusi nenaudojama infrastruktūra. Tačiau rengiant investicinius projektus būtina įvertinti, kokia bus kapitalo grąža – finansinė našta pačioms savivaldybėms. Premjeras akcentavo, kad šiuo metu pagrindinis dėmesys turi būti skiriamas savivaldybės išlaidų mažėjimui įgyvendinus vieną ar kitą projektą.

Antrindamas Ministrui Pirmininkui vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis taip pat akcentavo, kad požiūris, jog ES finansinę paramą reikia įsisavinti – klaidingas. „Tai turi būti investicijos, kurios sukuria pridėtinę vertę“, – teigė jis.

S. Skvernelis daugiau kalbėjo apie tai, kad šioje perspektyvoje didinamas savivaldos, bendruomenių, regione veikiančių įmonių ir mažinamas ministerijų vaidmuo, siekiant, kad kuo daugiau klausimų būtų sprendžiama būtent toje teritorijoje, kurioje bus investuojamos lėšos.

Vidaus reikalų ministerija išskyrė tris kriterijus – mažėjantis gyventojų skaičius, lėtesni ekonominio aktyvumo pokyčiai ir užimtumo struktūra, kuriais remiantis skyrė papildomus 98,6 milijonus litų minėtoms 23 tikslinėms teritorijoms. Iš jų Kupiškio regionui skiriama 3 milijonai eurų, o Biržų regionui – 5 milijonai eurų.

Tiek A. Butkevičius, tiek S. Skvernelis kalbėjo apie bendruomenių svarbą, pilietiškumo skatinimą. Labai svarbus tamprus bendruomenių, savivaldybių ir verslo institucijų bendradarbiavimas, kad būtų kuo plačiau sužinomos problemos ir randami geriausi jų sprendimo būdai. Be to, projektams, prie kurių prisidės bendruomenės ir verslas, bus pridedami papildomi balai atrankos metu.

2014-2020 metų laikotarpyje pirmą kartą miestuose pradedama įgyvendinti Bendruomenių inicijuojamos vietos plėtros iniciatyva, kuria socialinės plėtros, socialinių inovacijų, verslumo bei užimtumo projektus atrenka bendruomenės verslo ir vietos partnerystės pagrindu veikiančiose Vietos veiklos grupėse.

Toliau konferencijoje pranešimą skaitė ūkio ministras Evaldas Gustas, kuris pristatė pagrindinius ES struktūrinių fondų investavimo principus, veiksmų programos prioritetus, iš kurių vienas didžiausių – smulkiojo ir vidutinio verslo konkurencingumo skatinimas. Šiam prioritetui skiriama 531,453 milijono eurų.

VšĮ „Versli Lietuva“ generalinis direktorius Mantas Nockus palygino Panevėžio regiono ir visos Lietuvos 2014 metų eksporto struktūras, aptarė Biržų, Kupiškio ir Rokiškio vystymo programų privalumus ir pastebėjimus bei pristatė VšĮ „Versli Lietuva“ paslaugas verslui skatinti.

Vėliau vykusią diskusiją atidaręs A. Zeltinis pasidžiaugė Vyriausybės rodomu dėmesiu regionui. Lietuvos verslo darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas išsakė nuomonę, kad didžiausia šios dienos Lietuvos problema – mažas pilietinis aktyvumas, lygindamas jį su tokiomis šalimis kaip JAV, Kanada ir Australija. Būtent tose šalyse, kuriose pilietinės galios indeksas didžiausias (JAV – 60, Lietuvoje – 18), ekonominis išsivystymas taip pat yra didžiausias. D. Arlauskas linkėjo naujoms rajonų valdžioms tapti lyderiais, suburiančiais aplink save bendruomenes ir skatinančiais žmonių pilietiškumą.

Konferencijos šeimininkas – Kupiškio rajono meras Jonas Jarutis pasidžiaugė, kad Vyriausybė vasario mėnesio pradžioje patvirtino Energetinio efektyvumo didinimo programą, kurioje išskiriamos dvi kryptys – viešieji pastatai (skiriama 67 milijonai eurų) ir gatvių apšvietimų modernizavimas (skiriama 16 milijonų eurų). Vardindamas problemas, su kuriomis susidūrė per pastaruosius keletą metų, meras atkreipė Vyriausybės atstovų dėmesį į ilgus įvairių procedūrų, procesų terminus, kurie gerokai apsunkino investicijų pritraukimą į regionus. „Pagrindinis verslo tikslas – pelnas. Užsitęsę, ilgi procesai investuotojams yra ne tik nepatrauklūs, bet ir nepelningi“ – kalbėjo J. Jarutis.

Biržų rajono merė Irutė Varzienė pasidžiaugė, kad Savivaldybės inicijuoti verslo pusryčiai, kuriuose vyko diskusijos su verslininkais, pasiteisino. Merė neslėpė, kad neretai diskusijos tapdavo „aštrios“, valdžiai ne visada malonios, tačiau naudingos, nes išklausius išsakytas pastabas, būdavo lengviau spręsti verslui aktualias problemas. Vėliau šią sėkmingą iniciatyvą perėmė VšĮ „Versli Lietuva“ ir Smulkaus ir vidutinio verslo asociacija.

Rokiškio rajono meras Vytautas Vilys kalbėjo apie būdus, kaip išsaugoti esamas įmones bei joms sudaryti sąlygas plėstis. Vis dėlto, visi trys merai sutarė, kad nedidelėms savivaldybėms be Vyriausybės pagalbos, savarankiškai pritraukti investuotojus į savo rajonus yra labai sunku. Merai pateikė įvairių pasiūlymų, kurie mažuosius regionus padarytų patrauklesnius investuotojams.

Panevėžio pramonės, amatų ir prekybos rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas įvardino kvalifikuotos darbo jėgos trūkumą, kaip vieną didžiausių šios dienos Lietuvos problemų. Dėl mažo gyventojų skaičiaus investuotojai mažesniuose rajonuose susiduria su šia problema, todėl pirmiausia reikėtų spręsti darbuotojų perkvalifikavimo klausimą, bendradarbiauti su profesinėmis mokyklomis, mokymosi centrais, kad žmonėms būtų suteikta galimybė persikvalifikuoti atsiradus naujos krypties darbo pasiūlai.

Antradienį Kupiškyje vykusi konferencija – jau devintas toks Vyriausybės atstovų išvažiavimas į regionus, siekiant plačiau pristatyti visuomenei regioninę politiką ir regionams skirtą finansinę paramą. Iš Kupiškio delegacija vyko į Biržus.

 

Straipsnį parengė: Mero patarėja Ieva Žiogienė meropatareja@kupiskis.lt

Straipsnį galite rasti paspaudus šią nuorod: Kupiškio rajono savivaldybė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *