Tradicinis Pavasarinis dviračių žygis „Pažink Kupiškį“

Kviečiame važiuoti kartu dviračių žygyje „Pažink Kupiškį“. Dviračių žygis organizuojamas Gegužės 22 d. (sekmadienį). Susitinkame 11.00 val. aikštelėje prie Kupiškio miesto bažnyčios.

Važiuosime mūsų sudarytu maršrutu po Kupiškio apylinkes. Jums tereikia pasiimti maisto piknikui, būtinai vandens ir gerą nuotaiką. Dviračių maršruto ilgis apie 40 km. Planuojame maršrutą įveikti per 4 – 5 val. (o gal ir greičiau :)). Numatomi keli sustojimai. Važiuosime neskubėdami, grožėdamiesi gamta.

Maršrutas po Kupiškio apylinkes

Maršruto aprašymas – truputį istorinių faktų

Kuosėnai

Pokario metais Kuosenų  kaime vietiniai rezistentai nužudė tarybinius aktyvistus J.Baltušį, G.Jakštaitę.

Dešiniajame Kupos upės šlaite ir apie 400 m į šiaurę nuo geležinkelio RokiškisKupiškis yra išlikę senoviniai lauko įtvirtinimai. Po kelių žvalgomųjų ekspedicijų nustatyta, jog įtvirtinimai supilti XVI–XVII amžiuje, tačiau jų paskirtis tebėra neaiški. Manoma, jog tai galėjo būti įtvirtinta dvaravietė. Senovinius įtvirtinimus sudaro 170 m ilgio ir nuo 100 m iki 85 m pločio lygi aikštė. Jos šlaitai statūs, o aukštis svyruoja nuo 1 iki 3–4 metrų. Įtvirtinimai priskirti archeologiniams paminklams.

Naiviai

Naivių kaimo bendruomenė įsikūrė 2002-05-26, suvienijo 48 narius. Buvo išrinkta taryba iš 9 narių. Išrinkta taryba sudarė darbų sąrašą ir ėmėsi veiklos.  Pirmiausia sutvarkė savo lėšomis buvusios mokyklos pastatą.  Naivių bendruomenėje yra įkurtas saugos būrys „Saugus kaimynas, saugus aš“. Kartas nuo karto galintys bendruomenės nariai budi naktimis saugodami viešąją tvarką, visų mūsų turtą. Akcija davė gerų rezultatų. Naivių kaimo bendruomenė vienija ne tik Naivių kaimo žmones, bet ir aplinkinių kaimų.

Juozas Matulis (1899 m. kovo 19 d. Tatkonyse, Skapiškio valsčius – 1993 m. birželio 25 d. Vilniuje) – Lietuvos mokslininkas fizikas, chemikas, ilgametis LMA prezidentas. Lietuvos mokslų akademijos akademiko, chemijos profesoriaus Juozo Matulio muziejus įsikūręs Naivių kultūros laisvalaikio centre. Muziejuje galima susipažinti su garsaus kupiškėno gyvenimu ir moksline veikla. 2000 m. prie Tatkonių kaimo kapinių pastatytas paminklas Paminklinis akmuo akademikams Juozui Matuliui,  Pranui Mažyliui ir Antanui Purėnui

 Tatkonys

Tatkonių kaimas — trijų Lietuvos Respublikos MA akademikų — chemiko Juozo Matulio (1899 -1993), gydytojo Prano Mažylio (1885 — 1966) ir organinės chemijos mokslo  įžymės- Antano Pureno (1881 — 1962) tėviškė. 2000 m. atidengtas paminklinis akmuo prie Jutkonių kaimo kapinaičių

Kereilių piliakalnis. Prie Kupos upės Kerelių kaime yra išlikęs vienintelis tyrinėtas Kupiškio rajone piliakalnis. Iš ankstyvojo kultūrinio sluoksnio nustatyta, kad žmonės piliakalnyje apsigyveno I tūkst. prieš Kristų. VI amžiuje kilęs gaisras sunaikino įsikūrusią gyvenvietę. Šlaitai statūs, 5–6 m aukščio. Piliakalnio aikštelė stačiakampė, 30×19 m dydžio. Jos šiaurės vakarų ir pietryčių galuose yra 1,2-1,5 m aukščio ir 11 m pločio pylimai. Piliakalnis priskiriamas brūkšniuotajai kultūrai. Datuojamas I tūkstantmečio pr. m. e. antrąja puse – VI a. Piliakalnio aikštelėje ištyrus 568 m² plotą rastas iki 2 m storio kultūrinis sluoksnis su 3 horizontais. Jame rasta akmeninių grindinių, medinių gynybinių įtvirtinimų, stačiakampių ir apskrito plano gyvenamųjų ir ūkinių pastatų liekanų, židinių, lipdytos brūkšniuotu, lygiu, grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos, akmeninių pentinių kirvių su skyle kotui fragmentų, kirvių apvalia pentimi, kaulinių ylų…

Skapiškio geležinkelio stotis

Skapiškio geležinkelio stotis – gyvenvietė Kupiškio rajone, šalia kelio Kupiškis–Rokiškis, į pietus nuo Skapiškio. Joje du kartus per dieną stoja keleivinis traukinys iš Šiaulių į Rokiškį ir atgal. Ankščiau buvo iš šios stoties buvo vežami žmonės į Sibirą ir atgal iš jo.

Bajorų kaimas

 

Bajorų kaimas – teisininko A. Merkio tėviškė. Antanas Merkys buvo paskutinis tarpukario Lietuvos Ministras Pirmininkas okupacijos išvakarėse. Tai asmenybė, kurios veiksmai tebelieka prieštaringų vertinimų; jam istorikai dažnai priekaištauja ypač dėl ryžto stokos 1940 m., kai reikėjo ginti Lietuvos nepriklausomybę. Jis net keturiuose tarpukario Lietuvos ministrų kabinetuose tvarkė krašto apsaugą, o tragiškais Lietuvai 1940 m. baigė savo politinę karjerą kaip paskutinysis jos ministras pirmininkas. Pirmojo pasaulinio karo metais mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, buvo Kauno, Kaišiadorių, Kėdainių geležinkelio komendantas, vėliau tarnavo Rumunų fronte. Buvo Lietuvių tautininkų sąjungos narys.A.Merkys gimė 1887 m. vasario 1 d. Rokiškio apskrityje, Skapiškio valsčiuje, Bajorų kaime. 1936 m. A.Merkys buvo išrinktas IV Seimo nariu. 1939 m. lapkričio 21 d. A.Merkys buvo paskirtas paskutinės Pirmosios Respublikos XXI Vyriausybės Ministru Pirmininku.

Bajorų kaime yra likę vokiečių kapai.

Skapiškis

Skapiškis yra miestelis Kupiškio rajone, į rytus nuo Kupiškio, netoli Panevėžio–Daugpilio geležinkelio. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Skapiškyje mėgdavo vasaroti poetas Maironis. Nusiirdavęs į Mituvos ežero vidurį ir dainuodavęs: „Plaukia sau laivelis…” Iš skapiškėnų pasakojimų išausta geriausia Maironio baladė „Užkeiktas Skapiškio varpas”. Skapiškio miestelyje yra išlikusios senosios žydų kapinės. Senosios žydų kapinės Skapiškyje yra memorialinis kultūros paveldo objektas. Netoli Skapiškio Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčios yra išlikęs 1787 metais pastatytas paminklas pirmosioms katalikų misijoms atminti. Pasaulinių karų metu jis buvo apgadintas. Paminklas restauruotas 1990 metais ir stovi iki šių dienų.

1862 m. vyskupo M. Valančiaus blaivybės draugijai atminti, Skapiškyje pastatytas blaivybės paminklas. Blaivybe skapiškėnus užkrėtė dar 1850 m. apsilankęs vyskupas M. Valančius, sužinojęs, jog Skapiškyje klesti smuklių verslas ir didėja girtuokliaujančiųjų skaičius. Sugėdinti blaivybės skleidėjų skapiškėnai netrukus įrodė vyskupui, kad gyvena dorai, ir blaivybės idėją patvirtino tuo metu madingu tapusiu blaivybės paminklu.
Blaivybės paminklas buvo vienas įspūdingiausių visoje Lietuvoje. Šios koplyčios forma nusižiūrėta nuo kito – pirmųjų 1787m. Misijų – paminklo. Tai aukšta tribriaunė koplyčia, sumūryta iš tašytų akmenų ir plytų su barokinės formos stogu ir kryžiumi. Aplink koplyčią po pat karnizu įmūryti degtinės buteliai, kurių kyšo tik dugnai. 1944 m. karo mūšių metu paminklas buvo iki pusės nugriautas. Jis dar stovėjo iki 1961 m., vėliau vieta nuvalyta. 1990 m. pagal architekto R. Valecko projektą paminklas atstatytas.
Skapiškėnai pastatė blaivybės paminklą, kaip pažadą nebegerti, tačiau galima nuspėti ar to pažado buvo laikomasi…

Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra Kupiškio rajone, Skapiškio miestelyje, prie kelio į Pandėlį. Mūrinė. Pastatyta 1819 m., turi klasicistinių bruožų. Bažnyčia turi klasicistinių bruožų, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų. Centrinės navos skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

Kreipšiai

Kreipšių kaimas. Į šiaurės vakarus nuo Skapiškio, netoli Mituvos ežero, stūkso Švedukalnis, apylinkės lygumose aukštai iškilęs kalnelis. Čia yra palaidota 220 suomių karių. Skapiškyje daugiausia suomių karių (nuo kilusios šiltinės epidemijos) mirė 1855m. žiemą. Prie Mituvos ežero įsikūrusios Skapiškio ir Kreipšių gyvenvietės.

Skapiškio miestelis kūrėsi ant pietrytinio Mituvos ežero kranto. XVIII a. Mituvos ežero plotas buvo apie 20 valakų (500ha). 1960m. – 40ha. Ežeras ištįsęs iš šiaurės vakarų į pietryčius. Ežere yra dvi salos – Didysis Alkas (kadaise stovėjo pagonių aukuras ir šventykla) ir Mažasis Alkas arba Alkelis. Iš ežero išteka Mituvos upelis, kuris platėja ir įteka į Kupiškio marias. Mituvos ežerui senkant, dugno aukštumos iškilo ir atskyrė dalį ežero. Taip atsirado Ežerėlis. Abu ežerus jungia pertakas – kanalas. Kadaise buvęs labai didingas ir net iki 500 ha. siekęs didysis ežeras dabar baigia visiškai užakti. Maudytis neįmanoma, o prieiti labai sunku. Dabar ežeras aprėpia vos 21 hektaro plotą.
Tačiau 2010 – 2011 m. mažasis ežerėlis ES lėšomis buvo išvalytas ir Skapiškėnai bei svečiai gali džiaugtis nors mažu, tačiau švariu ir gražiu vandens telkiniu. Atliekant valymo darbus buvo rasti vertingi tauro ragai.

Biliūnai

Biliūnai – kaimas Kupiškio rajone, 5 km į vakarus nuo Skapiškio, 11 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio. Per kaimą teka Mituva. Yra nedidelės kapinės ir labai gražus Pakalnio  parkas.

Mirabelio miškas

Mirabelis – kaimas centrinėje Kupiškio rajono dalyje, 3 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio. Kaime yra seno fortifikacijos statinio liekanų-kalvelė sustačiais šlaitais ir pylimu. XIX a. Mirabelis priklausė prancūzų grafų de Šuazelių giminei. Ankščiau šią vietovę vadino Atadavanu-žmonės į dvarą nešdavo  duoklę. Bet kai vieną šaltą žiemą iššalo visas dvaro sodas, valstiečiai apie tai tik ir kalbėdavo: miršta obelys, ilgainiui abu  žodžiai susiliejo į naują–Mirabelis. Tokia liaudies etimologija.

Mirabelio miške auga Muravjovo ąžuolas.

Mirabelio  poilsiavietė.

Plundakai – kaimas centrinėje Kupiškio rajono dalyje, 2 km į šiaurės rytus nuo Kupiškio. Aptiktas kapinynas.

Pyragiai

Pyragiai – kaimas centrinėje Kupiškio rajono dalyje, prie šiaurės rytinio Kupiškio miesto pakraščio. Seniūnaitijos centras. Čia XIX a.pabaigoje Kupos upelio krante, kaimo  teritorijoje, rastas grautinis kapas ir daug XIa. Žalvarinių  papuošalų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *