Saugus elgesys vandenyje! Būkite atsargūs.

     Karštą vasaros dieną prie ežerų, upių bei kitų vandens telkinių plūsta trokštantys atsivėsinti vaikai ir suaugusieji. Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų, ypač deramai neprižiūrimiems vaikams.
Prie vandens telkinių vaikus turi prižiūrėti suaugusieji. Mažų vaikų negalima palikti vienų nei vonioje, nei vaikams skirtame baseinėlyje, netgi prie dekoratyvinių (kambarinių) akvariumų. Maži vaikai ypač pažeidžiami, nes jie gali prigerti 6 cm gylyje. Nelaimė gali įvykti neįtikėtinose vietose: vaikai prigerti gali praustuvėje, tualete, fontane, kibire, kūdikiams maudyti skirtoje vonelėje, prie namų esančiame griovyje, kurį užpildė lietaus vanduo.
Kad vaikai mažiau rizikuotų nuskęsti, vyresnius nei 4 metų vaikus būtina mokyti plaukti. Bet klaidinga manyti, kad ir išmokęs plaukti vaikas vandenyje bus visiškai saugus. Mažamečiai vaikai neturi maudytis vieni, nes jie nesugeba įvertinti galimų grėsmių. Galimas grėsmes galima įvardinti: per daug pavargęs,per šaltas vanduo, per toli nuo kranto, per daug reikia jėgų (audros metu grįžti į krantą).

           Nesaugu maudytis nežinomame vandens telkinyje, nes nežinomas dugno nuolydis, gylis, dugne esančios duobės, akmenys, styrančios medžių šaknys. Ežeras ar tvenkinys
prie kranto gali būti seklus, bet toliau staiga gilėti. Vandens telkinio dugnas gali būti nelygus, ant jo gali būti šiukšlių, stiklo šukių, šakų akmenų. Vaikas gali parklupti, susižeisti. Vaikus reiktų mokyti pasirinkti maudymosi vietą, jeigu įmanoma šalia gelbėtojų stoties.

           Net mokančiam plaukti sunku įvertinti savo jėgas, todėl vaikai dažnai nuplaukia per toli. Vaikas turi žinoti, kad pajutęs pirmuosius nuovargio požymius, privalo grįžti į krantą. Plaukiant reikėtų taupyti jėgas: kartais apsiversti ant nugaros ir atsipalaidavus pagulėti vandenyje. Bet jei pajuntama, kad į krantą sugrįžti bus sunku, reikėtų kartkartėmis pamojuoti ranka, kad  ant kranto esantys suaugusieji atkreiptų dėmesį į mažąjį plaukiką.

            Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vingio vidurio-ten srovė yra silpnesnė.

             Maudytis jūroje audros metu draudžiama, tačiau jei taip atsitiko, reikėtų žinoti ką?. Pirmiausia, jei yra galimybė, kuo skubiau plaukti į krantą. Jei krantas toli, neeikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplauktumėt bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga praeina, atsipalaiduoti ir laukti kitos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tik tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų.Lipdami į krantą stenkitės įsikabinti į ką nors tvirtą, kad atėjusi kita banga nenutemtų jūsų gilyn. 

 

             PAGRINDINIAI PAVOJAI MAUDANTIS:

  • Nepažįstamas krantas;

  • Mėšlungis;

  • Stipri srovė;

  • Šokas, netikėtai įkritus į vandenį.

Netikėtai įkritęs į vandenį , žmogus patiria šoką ir laikinai negali savęs kontroliuoti. Dėl to galima ir nuskęsti. Kad taip neatsitiktų reikia sulaikyti kvėpavimą ir pirštais užspausti nosį. Jei tai nutiko netoli kranto galima pamėginti kojomis surasti dugną. Jei dugnas nepasiekiamas ar krantas toli, pirmiausia reikia kuo greičiau nusimauti batus ir nusivilkti sunkius rūbus. Į krantą geriausia plaukti pasroviui, įstrižai. Tačiau taip sau pagelbėti gali tik gerai plaukti mokantis žmogus.

           Jeigu į vandenį įkrito nemokantis plaukti žmogus viskas ką jis gali padaryti, tai kuo ilgiau mėginti išsilaikyti vandenyje. Yra keletas išsilaikymo būdų. Pirmas-atsigulti ant vandens, veidu į vandenį, plačiai išskėtus į šonus rankas, kvėpuoti kiek įmanoma rečiau ir giliau. Antras – judinti kojas taip tarsi mintumėt dviračio pedalus, o rankomis mojuoti vandenyje perkeliant ant jų dalį  kūno svorio išlaikant pusiausvyrą.

           Maudantis vandenyje gali netikėtai sutraukti mėšlungis. Tokiu atveju pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti ir patempti pėdą į priekį. Jeigu mėšlungis sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save.Jeigu mėšlungis stipriai sutraukė ir skausmas didelis, koja pati neišsitiesia, ją reikia ištiesti rankomis. Galiausiai sutrauktą raumenį reikia trinti ir žnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Po to koją reikia ištiesti. Kai mėšlungis praeina galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.

               PAGRINDINĖS TAISYKLĖS

  • Neplaukite vienas;

  • Niekada neplaukite į ežerą audros metu ar naktį;

  • Plaukite tik saugiose vietose;

  • Žinokite, koks telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės;

  • Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti;

  • Mokykitės plaukti;

  • Atminkite, kad maudytis upėje pavojinga.

  • Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

  • Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

  • Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budintys gelbėtojai.

  • Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

  • Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

  • Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

  • Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

  • Negalima plaukti į laivų farvaterį arba artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

  • Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

  • Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

  • Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

  • Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112. Po to įsitikinkite, ar šalia nėra kokios nors gelbėjimo (gelbėjimo rato, valties ir kt.) arba parankinės priemonės, kuri neskęsta (kamuolio, čiužinio ir t.t.).

  • Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

  • Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

  • Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Informacijos šaltinis: www.kupiskis.lt
Nerijus Kručas
Vyriausiasis civilinės saugos specialistas
Kupiškio rajono savivaldybės administracija
Tel. (8 459) 35 493
El. p. nerijus.krucas@kupiskis.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *