KUPIŠKIO KRISTAUS ŽENGIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA AMŽIŲ BĖGYJE

Istorikai mano, kad toje vietoje kur dabar stovi Kupiškio bažnyčia buvo senovės lietuvių kulto vieta arba laidojimo vieta. Kasant duobes bažnyčios pamatams buvo rasta keturkampė ąžuolinė dėžė su žmogaus kaulais, surūdijusiu kardu ir senoviniais pinigais.

Bažnyčia įsteigta gana vėlai. Jos statyba rūpinosi  Kupiškio seniūnas Aleksandras Korvinas Gosievskis (bažnyčia pastatyta apie 1616 m.).

1721 m. bažnyčios inventoriuje rašoma, kad jai priklauso Pyragių arba Juodžių kaimas su 10 valakų žemės. Bažnyčia sena, ruošiasi nugriūti, ant jos durų esanti 1616 m. data. Iš kiekvieno Kupiškio parapijos valako klebonui turėtų priklausyti po pusaštunto grašio, tačiau tų pinigų negaunama, nes klebonas pateko į Kupiškio seniūno nemalonę. Miestelyje jau atsiradusi sinagoga.

1726 m. bažnyčią suremontavo klebonas Mykolas Pogirskis. 1740 m. Augustas III patvirtino Zigmanto Vazos fundacinį raštą Kupiškio bažnyčiai. Po šešerių metų, 1746 m. klebono Goiževskio rūpesčiu ir Ukmergės seniūno B. Tyzenhauzo lėšomis pastatyta didelė, medinė su 3 altoriais kryžiaus formos bažnyčia. Pamokslus joje sakė lietuviškai.

Po 35 metų, 1781-aisiais senoji bažnyčia sudegė. 1791 m. Kupiškio ir Pienionių seniūnienės, kunigaikštienės Čartoriskos ir parapijiečių lėšomis pastatyta nauja bažnyčia. Ji stovėjusi ant gerų mūrinių pamatų, iš priekio su kolonomis, virš jos didelis kupolas su kryžiumi, dengtas skarda. Joje buvo 3 altoriai, išgelbėti degant senajai bažnyčiai. Šalia stovėjo stulpų varpinė, kurioje kabojo du iš Rygos pargabenti varpai, trečiasis po gaisro buvo pasiskolintas iš Šimonių bažnyčios.

1809 m. birželio 19 d. įsteigtas Kupiškio dekanatas. Jam priskirta 13 Ukmergės dekanato parapijų. Apie 1811 m. klebono
Antano Sebastijanskio rūpesčiu pastatyta špitolė. Joje gyveno 10 elgetų ir 3 invalidai, išlaikomi ponios Angelės Rodzevičienės fundacijos lėšomis. Gyventojai tuo metu klebonui mokėjo po 8 lenkiškus auksinus, taip pat dirbo sezoninius darbus klebono daržuose.

Po to, kai 1841 m. bažnyčios valdas nusavino valstybė, Kupiškio dvaro liustracijos metu bažnyčiaibuvo paskirtos 33 dešimtinės žemės.

1897 m. gautas leidimas statyti naują mūrinę bažnyčią.  Jau 1900 m. liepos 23 d. Kupiškio klebonas S. Janulevičius pašventino dabartinės bažnyčios kertinį akmenį. Tais pačiais metais ji buvo sumūryta iki pusės langų. Senoji bažnyčia nugriauta 1903 m.  Šventovė buvo statoma pagal profesoriaus Konstantino Rončevskio projektą. Statyba vyko 1900 -1914 m. 1921 m. rugsėjo 7 d. vyskupas Pranciškus Karevičius bažnyčią konsekravo. 1935 m. nugriauta senoji varpinė.

BAŽNYČIA PIRMOJO PASAULINIO KARO METAIS

Bažnyčia smarkiai nukentėjo Pirmojo pasaulinio karo metu. 1915 m. vykusių mūšių metu rusų artilerija į ją paleido apie 30 įvairaus kalibro sviedinių. Keliose vietose buvo pramušta siena, išdaužyti visi langai, sugadinti stogas, skliautai grindys, net perskeltas didžiulis pamato akmuo. Šio karo metu bažnyčia trumpam buvo paversta karo lauko ligonine. Kariai buvo vežami iš sužeistaisiais perpildyto buvusio Palėvenės dominikonų vienuolyno rūmų ir bažnyčios, net nuo Subačiaus miestelio. To meto liudininkai pasakoja, kad kareiviai plėšė bažnytinius rūbus ir jais tvarstė žaizdas. Vėliau bažnyčioje veikė belaisvių stovykla. Ant bažnyčios grindų jie susikurdavo laužus. Kylantys dūmai sunaikino daugelį bažnyčios sienas puošusių ornamentų. Karo metu į Rusiją išvežti trys bažnyčios varpai. 1931 m. įsigyti 3 nauji plieniniai varpai  ir įkelti į bažnyčios bokštą.

BAŽNYČIOS IŠORĖ

Kupiškio Kristaus Žengimo į Dangų bažnyčia – tikras milžinas. Iš kurios pusės bevažiuotumėte į mūsų miestą pirmiausiai išvysite raudonų plytų jos bokštus.  Bažnyčia neogotikinė, ilgis 60 metrų, plotis 43 m (ties vadinamąja kryžavone). Dvibokštė, su smailiais stogeliais, dengta skarda, stogą puošia 21 kryžius. Laužti langų skliautai, kontraforsai, užsibaigiantys bokšteliais, liudija apie jos neogotikinį stilių. Tačiau jis nėra pilnai išlaikytas, bokštai nebuvo baigti statyti iki numatyto aukščio, pastato architektūroje yra lenktų linijų.

BAŽNYČIOS VIDUS

Bažnyčios viduje 3 navos su 14 langų, įrengti 3 neogotikinio stiliaus altoriai. Juos pagamino meistras iš Šiaulių A. Zaborskis. Altoriai pagaminti iš ąžuolo, tam, kad išsaugoti natūralią medžio spalvą nudažyti tik pokostu.
Didžiojo altoriaus centre – A. Przeslanskio paveikslas „Kristaus žengimas į dangų“. Šalia paveikslo šventųjų Petro ir Povilo skulptūros. Altoriaus viršuje nišoje – Švč. Jėzaus širdies skulptūra. Altorių puošia ir kitos mažesnės skulptūros, kolonos su korintiniais kapiteliais.

Bažnyčios skliautai gelžbetoniniai. Aukštis nuo grindų iki skliautų – 20 m. Bažnyčioje – dvi zakristijos.

Kupiškio Kristaus Žengimo į dangų parapija

Gedimino g. 1
LT–40109 Kupiškis

Parapijos namai:
Gedimino g. 1a,
LT–40109 Kupiškis
Tel./fax.: (459) 5 55 90

DVASININKAI

Kleb. dek. kun. mgr. Mindaugas KUČINSKAS
1979 12 03 * 2004 10 30 * 2014 06 25
Pergalės g. 1, LT–40109 Kupiškis
Tel./faks. (459) 5 30 15, mob. tel. (652) 48 577
El. paštas:kun.mindaugas@yahoo.com

Vik. lic. Justas JASĖNAS
1982 06 16 * 2007 07 14 * 2014 06 25
Gedimino g. 1a, LT–40109 Kupiškis
Mob. tel. (610) 3 71 99
El. paštas: justas.jasenas@gmail.com

Rez. kan. Vladas RABAŠAUSKAS
1933 03 01 * 1961 03 29 * 2008 08 11
Kapų g. 8, LT–40109 Kupiškis
Tel.: (459) 5 32 28, mob. tel.: (682) 3 79 05

Koplyčios: Kupiškio ligoninėje ir Šepetos psichoneurologiniame internate.

PAMALDOS

Sekmadieniais: 9, 11, 19 (žiemą – 18) val.
Šiokiadieniais: 7, 19 (žiemą – 7, 18) val.

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Kristaus Žengimo į dangų (Šeštinės)
Angelų Sargų – spalio 2 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)

ADOMYNĖS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS VARDO BAŽNYČIA

Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia yra Kupiškio rajone, Adomynės kaime, 8 km į šiaurės vakarus nuo Svėdasų, Aluočio (Jaros dešiniojo intako) kairiajame krante. Medinė. Pastatyta 1921 metais

 Adomynė 

LT–40012 Kupiškio r. 
Tel. +370 459 43 413

DVASININKAI

Adm. mgr. Saulius KUMELIS  (Šimonys)

PAMALDOS

Sekmadieniais: 12 val.
Šeštadieniais: 12 val. (ne visada)
Šiokiadieniais: sutartu laiku

ATLAIDAI  IR ŠVENTĖS

Šv. Antano – birželio 13 d. (keliama į sekmadienį po 13 d.)
Švč. Mergelės Marijos Vardo (titulo) – rugsėjo 12 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Šv. Stepono – gruodžio 26 d.

APIE BAŽNYČIĄ

Jonavos dvaro (taip iki Pirmojo pasaulinio karo buvo vadinama Adomynė) savininkas Žurauskas 1826 m. pastatė koplyčią. Ilgainiui dvaras ir koplyčia sunyko. Per Pirmąjį pasaulinį karą kunigo Liudo Kaulakio rūpesčiu dvare įrengta koplyčia. Joje laikytos pamaldos. Dvaro savininkas Adomas Vilėniškis ir kunigas Juozas Vilėniškis dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo rūpintis bažnyčios statyba. Kuriamai parapijai dovanota 30 ha žemės, ūkio trobesiai ir pusė dvaro rūmų.

1921 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia (24×12 m) su bokšteliu. Įrengti 5 registrų vargonai, 3 altoriai. Šventoriaus tvora akmenų muro. Prie bažnyčios pastatyta medinė varpine. 1928 m. įkurta parapija. 1944–1949 m. Adomynėje klebonavęs Jonas Jatulis (1908–1989) 1949 m. buvo suimtas ir ištremtas (1957 m. grįžo į Lietuvą). Šventoriuje palaidotas kunigas Steponas Pelešynas (1908–1984), 1950-1956 m. Sibiro tremtinys.

 ALIZAVOS ŠV. JONO KRIKŠTYTOJO BAŽNYČIA

Kalno g. 15, Alizava
LT–40444 Kupiškio r.
Tel. +370 459 41 130

DVASININKAI

Adm. mgr. Laimonas NEDVECKAS
1968 03 15 * 2001 06 29 * 2006 08 01
Berželių g. 7 – 4, Alizava
LT – 40444 Kupiškio r.
Mob. tel. +370 694 16 213
El. paštas: laimonasn@yahoo.com

PAMALDOS

Sekmadieniais: 9.00 val.
Šiokiadieniais: 9.00 val.
Šventėmis: sutartu laiku
Šeštadieniais: sutartu laiku

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Šv. Jono Krikštytojo (titulo) – birželio 24 d.
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.

APIE BAŽNYČIĄ

Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia yra Kupiškio rajone, Alizavos miestelyje, prie Vabalninko-Pandėlio kelio, Pyvesos dešiniajame krante. Medinė. Pastatyta 1856 m. Istoristinė, turi baroko ir neogotikos bruožų.

Pakapėje dvarininkas Antanas Koscialkovskis 1794 m. pastatė medinę bažnyčią su bokšteliu. Pakapę sūnaus Aloyzo garbei pavadino Alizava. Kunigas Jonas Bžestovičius 1853–1856 m. pastatė dabartinę medinę bažnyčią. Kunigas Ferdinandas Ūselis 1872 m. pastatė naują kleboniją, perstatė ūkinius trobesius, užveisė vaismedžių sodą. 1900 m. patvirtintas bažnyčios rekonstrukcijos projektas, pastatyti bokštai. 1905 m. padidintos kapinės. 1909-1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia apgriauta. Kurato kunigo Kazimiero Mockaus (Alizavoje 1909–1921 m.) rūpesčiu bažnyčia suremontuota. Kuratas kunigas Felicijonas Lialis (1923–1927) nupirko varpą, suremontavo ūkinius pastatus. Kunigas J. Savukaitis pertvarkė altorius, 1938 m. įsteigė knygynėlį.

Bažnyčia istoristinė, turi baroko, neogotikos bruožų, stačiakampio plano, su 2 fasado bokštais. Vidus 3 navų, atskirtų kolonomis. Šventoriaus tvora akmenų mūro. Jame stovi varpinė.

ANTAŠAVOS ŠV. HIACINTO (JACKAUS) BAŽNYČIA

Vabalninko g. 7, Antašava, Kupiškio sen.
LT–40037 Kupiškio r.
Tel. +370 459 46 460

DVASININKAI

Adm. dr. Rimantas GUDELIS

Koplyčios: Uoginių Šv. Marijos Magdalietės, Gikonių Šv. Lauryno.

PAMALDOS

Sekmadieniais: 10.30 val.
Šeštadieniais: sutartu laiku
Šiokiadieniais: 9 val.

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Šv. Jono Krikštytojo – birželio 24 d.
Šv. Hiacinto (titulo) – rugpjūčio 17 d. (keliama į rugpjūčio III sekmadienį)
Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.

APIE BAŽNYČIĄ

Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra Kupiškio rajone, Antašavos miestelyje, prie Vabalninko-Kupiškio kelio. Medinė. Pastatyta 1862 m. Netradicinių formų.

Papyvesyje (taip iki XVIII a. pabaigos vadinta Antašava) dvaro savininkas Jackus Antašauskis kapinėse 1793 m. pastatė medinę bažnyčią. Jo rūpesčiu pastatyta mūrinė klebonija (architektas Mykolas Šulcas). Pradėtos naujos bažnyčios statybą sutrukdė 1812 m. karas. Klebono Albino Rubavičiaus iniciatyva 1862 m. pastatyta nauja medinė bažnyčia (buvo Vabalninko filija). 1870 m. – mūrinė varpinė.

1905 m. pristatyta zakristija. 1906 m. įkurta parapija. 1927 m. bažnyčia gavo 8 ha žemės Salamiesčio dvare, vėliau buvo sukeista – gauti 8 ha prie Antašavos. 1928–1940 m. klebonavęs Juozapas Čepėnas (1880–1976) atnaujino ir išdažė bažnyčios vidų.

Bažnyčia netradicinių formų (stogo kampuose stiebiasi du masyvūs bokštai), stačiakampio plano (20×10 m), vienanavė. Šventoriuje yra mūrinė varpinė, senos kapinės.

 PALĖVENĖS ŠV. DOMININKO BAŽNYČIA

Palėvenės mstl., Noriūnų sen.

Palėvenės bažnyčia žiemą (foto Aldonos Ramanauskienės)

LT–40046 Kupiškio r.

DVASININKAI

Adm. kan. Vladas RABAŠAUSKAS (Kupiškis)

Koplyčia – Rudiliuose.

PAMALDOS

Sekmadieniais: 13 val.

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Šv. Domininko (titulo) – rugpjūčio 8 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Šv. Jono Krikštytojo – birželio 24 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Rožinio Švč. M. Marijos – spalio 7 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Švč. M. Marijos Dievo Gimdytojos (Naujieji Metai) – sausio 1 d.

APIE BAŽNYČIĄ

Šv. Domininko bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenės miestelyje, 9,5 km į šiaurės rytus nuo Subačiaus geležinkelio stoties, Lėvens dešiniajame krante. Pastatyta 1676 m. Barokinė, turi neoklasicizmo bruožų.

Bažnyčios ir buvusio dominikonų vienuolyno vaizdas nuo Noriūnų pusės

Palėvenės savininkas Mykolas Laurynas Počobutas su žmona Marijona įsteigė domininkonų vienuolyną. Jo reikalams dovanojo Palėvenės ir Lamoku palivarką. Pastatyta vienanavė mūrinė bažnyčia, 1779 m. – dviaukštis mūrinis vienuolynas. Vienuoliai įsteigė noviciatą ir mokyklą, turėjo 970 tomų biblioteką, kurioje buvo ir lietuviškų knygų. 1818 m. vienuolynui dar priklausė Karališkių palivarkas, Daunorių kaimas, Barzdžių palivarkas su kaimu, iš viso daugiau kaip 45 valakai žemės. Palėvenės domininkonas Domininkas Sutkevičius (1782–1849) apie 1835 m. parengė lietuvių-lenkų ir lietuvių-lotynų-lenkų žodynus. 1850 m. įsteigta parapija. 1851 m. žaibas apgadino bažnyčios bokštą.

1865 m. vienuolynas uždarytas, vienuolis Hiacintas Milostnickis atiduotas karo lauko teismui. Bažnyčia palikta katalikams. Jai 1870 m. grąžinta 35,9 dešimtinės žemės ir vienuolyno rūmai. 1871–1906 m. klebonavęs Leonas Kleniauskas suremontavo bažnyčią, sutvarkė ūkinius pastatus, apmūrijo šventorių, įrengė Kryžiaus kelio stotis, įveisė vaismedžių sodą. 1906–1919 m. klebonavo Jonas Šileika. Jis 1913 m. bažnyčioje įrengė 12 registrų vargonus, perdažė bažnyčią, parūpino naujų liturginių rūbų. Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai išsivežė varpus. 1929 m. įsigyti 2 varpai. Po karo Palėvenė garsėjo Šv. Domininko ir Šv. Jono atlaidais. Po Antrojo pasaulinio karo bažnyčia apdegė. Ją atstatė klebonas Pranciškus Masilionis (1902–1981).

Bažnyčia barokinė, turi neoklasicizmo bruožų, kryžminio plano, su trisiene apside, vienabokštė, turi 9 altorius. Vidus 3 navų, su cilindriniais skliautais. Yra 2 koplyčios. Šventoriaus tvora mūrinė.

PALĖVENĖLĖS ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS BAŽNYČIA

Palėvenėlė., Kupiškio sen.
LT–40046 Kupiškio r.

DVASININKAI

Adm. mgr. Laimonas NEDVECKAS (Alizava)

PAMALDOS

Sekmadieniais: 14.00 val.
Šventėmis: sutartu laiku
Kitomis dienomis: pagal poreikį

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo (titulo) – gruodžio 8 d. (keliama į artimesnį šeštadienį)
Švč. M. Marijos Paguodos – rugpjūčio paskutinį mėn. sekmadienį
Šv. Mykolo arkangelo – rugsėjo 29 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)

APIE BAŽNYČIĄ

Švč. Mergelės Marijos bažnyčia yra Kupiškio rajone, Palėvenėlės kaime, Lėvens dešiniajame krante, prie kelio į Alizavą. Mūrinė. Pastatyta 1803 m. Klasicistinė, su baroko elementais.

1769 m. pastatyta medinė koplyčia. Jai sudegus, dvaro savininkas Kazimieras Moigis 1803 m. pastatė mūrinę bažnyčią. 1851 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1864–1904 m. Palėvenėlėje kunigavo Domininkas Šafranas, 1917–1920 m. – teologijos ir filosofijos mokslų daktaras Simonas Šultė (abu palaidoti šventoriuje). 1910 m. bažnyčia suremontuota, primūryta zakristija. Per Pirmąjį pasaulinį karą apdaužyta. Po karo suremontuota, pristatyta zakristija.

Iki 1926 m. Palėvenėlė buvo Kupiškio parapijos filija. 1923–1926 m. filialistas Stanislovas Baltrimas atnaujino bažnyčią, perdengė stogą, baigė statyti ūkinius trobesius, išrūpino Palėvenėlei parapijos teises. Pirmasis klebonas Antanas Pauliukonis 1926–1929 m. išdažė bažnyčią, perdengė varpinę. Klebonas Kazimieras Pukenis 1932–1935 m. įsigijo bažnytinio inventoriaus, išmūrijo tvartą, klojimą. 1941–1947 m. klebonavo Bronius Jareckas. Jis atstatė per karą nuverstus bokštelius, 3 altorius, apdengė klebonijos stogą.

Bažnyčia klasicistinė, su baroko elementais, halinė (18,8×10,3 m), vienanavė, su 2 bokšteliais. Įrengti 3 altoriai. Šventorius akmens mūro, tvoros vartuose stovi originali varpinė, pastatyta 1803 m.

SALAMIESČIO ŠV. ANTANO PADUVIEČIO BAŽNYČIA

Salamiesčio katalikų bažnyčia (foto Vinco Dičkaus)

Biržų g. 16, Salamiestis, Alizavos sen.
LT–40040 Kupiškio r.

DVASININKAI

Adm. mgr. Laimonas NEDVECKAS (Alizava)

PAMALDOS

Sekmadieniais: 11.30 val.
Šventėmis: sutartu laiku
Kitomis dienomis: pagal poreikį

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Šv. Jurgio – balandžio 23 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Šv. Antano (titulo) – birželio 13 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)
Šv. apaštalo Baltramiejaus – rugpjūčio 24 d. (keliama į priešpaskutinį mėnesio sekmadienį)

APIE BAŽNYČIĄ

Šv. Antano Paduviečio bažnyčia yra Kupiškio rajone, Salamiesčio miestelyje, 10 km į pietryčius nuo Vabalninko. Akmenų mūro. Pastatyta 1820 m. Klasicistinė.

Pirmoji Salamiesčio katalikų bažnyčia ar koplyčia pastatyta 1690 m. 1732 m. minima maža, šiaudais dengta bažnytėlė, grafai Morikoniai išlaikė kapelioną. Nuo 1798 m. pradėtos rašyti gimimo metrikų knygos, bažnyčia tapo Vabalninko parapijos filija ir turėjo nuolatinį kunigą. Kunigo Mykolo Dirvianskio rūpesčiu, grafienės Konstancijos Morikonienės ir parapijiečių lėšomis 1815–1820 m. pastatyta dabartinė akmenų mūro bažnyčia. Filialistas Antanas Vasiliauskas 1868 m. apmūrijo šventorių, sumūrijo varpinę. 1889 m. įrengti 6 registrų vargonai. 1891 m. pastatytas didysis altorius.

1904 m. bažnyčia išdažyta, įdėtos naujos lubos. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 3 varpai. Klebono J.Kirnos iniciatyva 1924 m. nuliedintas varpas dingo per Antrąjį pasaulinį karą. 1925 m. bažnyčia apdengta skarda, padarytas naujas bokštelis. Klebono Kazimiero Pukenio rūpesčiu 1938 m. perdažytas bažnyčios vidus. Po Antrojo pasaulinio karo Salamiestis tapo parapija.

Bažnyčia klasicistinė, stačiakampio plano (26×12,6 m), su pusapskrite apside, vienanavė. Joje 3 altoriai. Originalūs aukšti šventoriaus tvoros vartai su 3 angomis varpeliams.

SKAPIŠKIO ŠV. HIACINTO (JACKAUS) BAŽNYČIA

Skapiškio bažnyčia (foto Vinco Dičkaus)

 Dariaus ir Girėno g. 1, Skapiškis, Skapiškio sen.

LT–40464 Kupiškio r.

Tel. +370 459 42 276

DVASININKAI

Klebonas Zenonas NAVICKAS
1937 12 22 * 1970 05 23 * 2005 06 22
Mob. tel. +370 617 49 177

Koplyčios: Naiviuose, Laičiuose

PAMALDOS

Sekmadieniais: 11 val.
Šiokiadieniais: 8 (gegužės ir birželio mėn. – 18) val.

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Šv. Lauryno – rugpjūčio 10 d. (keliama į sekmadienį po 10 d.)

Skapiškio bažnyčia (foto Vinco Dičkaus)

Šv. Hiacinto (titulo) – rugpjūčio 17 d. (keliama į sekmadienį po 17 d.)
Šv. apaštalų Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į sekmadienį po 29 d.)

APIE BAŽNYČIĄ

Šv. Hiacinto (Jackaus) bažnyčia yra Kupiškio rajone, Skapiškio miestelyje, prie kelio į Pandėlį. Mūrinė. Pastatyta 1819 m., turi klasicistinių bruožų.

Pirmoji bažnyčia minima 1519 m. Skapiškio parapijos bažnyčia XVI a. turėjo tik 2 valstiečių kiemus. Jai 1555 m. Stanislovas Skopas dovanojo daugiau kaip 22 valakus žemės su Biliūnų ir Kreipšių kaimais. Vėlesniuose dokumentuose nurodyta, kad 1555 m, pastatyta mūrinė bažnyčia, 1669 m. minima tik Skapiškio koplyčia, 1674-1677 m. Vilniaus vyskupijos vizitacijų aktuose Skapiškio bažnyčios nėra. Tikėtina, kad ją pasisavino evangelikai reformatai. Apie 1684 m. bažnyčiai grąžintas Kreipšių kaimas. Skapiškyje 1720-1740 m. klebonavo ir lietuviškus pamokslus sakė Vilniaus kanauninkas Juozapas Domininkas Puzinas. Netrukus jis tapo Livonijos vyskupu ir su broliu Mykolu 1750 m. įkurdino Skapiškyje dominikonus. Jie vienuolynui 1750 m. dovanojo 137 valakus žemės. 1752 m. pastatytas vienuolynas, 1756 m. – dominikonų bažnyčia. Nuo 1775 m. veikė parapinė mokykla.

1790 m. pradėtas mūryti vienuolynas. Jo statyba truko daugiau kaip 20 metų. Medinė dominikonų bažnyčia 1806 m. sudegė. 1819 m. dominikonai pasistatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Parapinės bažnyčios priebažnytis 1797 m. buvo medinis. Iki 1813 m. primūrytas naujas. Dominikonams 1832 m. priklausė Skapiškio miestelis ir Kurklių palivarkas su Beštupio, Eičionių, Laibiškių ir Tvirų kaimais. Rusijos valdžia 1832 m. vienuolyną uždarė, rūmus nusavino ir pertvarkė į kareivines. Bažnyčia paversta sandėliu. 1858 m. dominikonų bažnyčia atiduota katalikams, tapo parapine. Buvusioje parapinėje bažnyčioje pamaldos nebuvo laikomos. Po 1863 m. sukilimo suimtas klebonas Domininkas Žukas. Apie 1875 m., išsikėlus iš vienuolyno kareiviams, pastatas liko nenaudojamas, tik 1924 m. jame pradėjo veikti progimnazija.

Per Pirmąjį pasaulinį karą vokiečiai senąją parapinę bažnyčią nugriovė. Apgriauta ir naujoji bažnyčia. Į Rusiją išvežti 5 varpai. Klebono Mykolo Prijalgausko rūpesčiu 1923 m. bažnyčia suremontuota, jos stogas apdengtas skarda. Klebonas Nikodemas Kasperiūnas 1936 m. išdažė bažnyčios vidų. Per Antrąjį pasaulinį karą sudegė klebonija, sužalota bažnyčia, po karo suremontuota. Buvusio vienuolyno rūmai valdžios nurodymu nugriauti.

Bažnyčia turi klasicistinių bruožų, stačiakampio plano, bebokštė. Vidus 3 navų. Centrinės navos skliautai cilindriniai. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

SUBAČIAUS ŠVČ. TREJYBĖS BAŽNYČIA

Subačiaus miestelis, Subačiaus sen.
LT–40373 Kupiškio r.

DVASININKAI

Adm. teol. lic. Albertas KASPERAVIČIUS (Subačiaus st.)

PAMALDOS

Sekmadieniais 9.30 val.
Šiokiadieniais pagal pageidavimą

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Švč. Trejybės (titulo) – sekmadienį po Sekminių
Šv. apaštalų Petro ir Povilo – birželio 29 d. (keliama į sekmadienį po 29 d.)
Trijų Karalių – sausio 6 d. (keliama į artimesnį sekmadienį)

APIE BAŽNYČIĄ

Švč. Trejybės bažnyčia yra Kupiškio rajone, Subačiaus miestelyje, Vilniaus g. 44, Viešintos (Lėvens kairiojo intako) kairiajame krante. Mūrinė. Pastatyta 1884 m. Istoristinė, turi neoromantinio ir neobaroko stiliaus elementų.

Pirmąją bažnyčią 1590 m. pastatė Jeronimas Valavičius. Jai 1591 m. patvirtinta fundacija: 2 valakai žemės, Bražiškių kaimas ir 2 sklypai mokyklai. Bajorai įpareigoti klebonui kasmet mokėti po 10 zlotų nuo valako žemės. 1655 m. bažnyčia apgriauta, netrukus atstatyta. 1668 m. minimas Kumpiniškio, arba Bražiškių, klebonijos palivarkas. 1669 m. minima Subačiaus (Kumpiniškio) bažnyčia. Ji buvo medinė, stačiakampė, turėjo 3 altorius. 1674 m. konsekruota. Nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Subačiuje 1791–1792 m. kunigavo poetas Antanas Strazdas. 1832 m. bažnyčiai priklausė Budrionių ir Račiupėnų kaimai.

1879 m. prašyta leisti statyti naują mūrinę bažnyčią. Po pakartotinių prašymų leidimas gautas 1881 m. Pastatytą bažnyčią 1884 m. gegužės 22 d. konsekravo vyskupas Mečislovas Paliulionis. 1888 m. išmūryta šventoriaus tvora. 1908–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia sužalota. Kunigo Pr. Kazlausko rūpesčiu 1925 m. suremontuota, apdengta skarda. 1918 m. įsikūrė pavasarininkų kuopa. Apie 1933–1934 m. vikaro Juozo Bardišausko rūpesčiu pastatyta parapijos salė.

Bažnyčia istoristinė, turi neoromaninio ir neobaroko stiliaus elementų, stačiakampio plano (55×26 m), dvibokštė. Vidus 3 navų, yra 3 altoriai.

 

 ŠIMONIŲ ŠVČ. MERGELĖS MARIJOS ĖMIMO Į DANGŲ BAŽNYČIA

Šimonių mstl., Šimonių sen.
LT–40018 Kupiškio r.
Tel. +370 459 44 193

DVASININKAI

Adm. mgr. Saulius KUMELIS
1980 06 12 * 2005 07 16 * 2008 08 07
Mob. tel. +370 687 26 619
El. paštas: saulius.kumelis@gmail.com

Koplyčios: Juodpėnuose ir Migonyse

PAMALDOS

Sekmadieniais: 9, 10.30 val.
Šiokiadieniais: 18 (žiemą – 16) val.

ATLAIDAI IR ŠVENTĖS

Švč. Jėzaus Širdies – III penktadienį po Sekminių (keliama į artimesnį sekmadienį)
Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų (Žolinė) – rugpjūčio 15 d.
Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo – gruodžio 8 d. (keliama į sekmadienį po 8 d.)

APIE BAŽNYČIĄ

Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia yra Kupiškio rajono pietryčiuose, Šimonių miestelyje, 2,5 km į pietus nuo Kupiškio-Utenos kelio. Medinė. Pastatyta 1920 m.

1669 m. rašytiniuose šaltiniuose minima  Šimonių koplyčia. 1671 m. rugpjūčio 15 d. vyskupas Mikalojus Steponas Pacas konsekravo pastatytą bažnyčią, dovanojo Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų paveikslą, arnotą, sidabrinę taurę. Nuo to laiko Šimonis ėmė lankyti maldininkai (užregistruota ypatingų pagijimų). 1700 m. pradėtos rašyti metrikų knygos. 1744 m. Šimonys buvo Kupiškio parapijos filija. Kunigo K. Sveitkauskio rūpesčiu 1775–1779 m. senosios vietoje pastatyta nauja aštuoniakampė bažnyčia. Bažnyčioje įrengti 3 altoriai. Klebonas Vladislovas Bareika (Šimonyse klebonavo 30 metų) 1800 m. padidino bažnyčią, pastatė varpinę (įkelti 4 varpai). XIX a. pradžioje veikė parapinė mokykla. 1802 m. Šimonyse kunigavo poetas Antanas Strazdas. Apkaltintas sukilėlių palaikymu 1864 m. suimtas filialistas Silvestras Kuprevičius. Kunigas Antanas Pauliukas 1910 m. įsteigė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių.

1915 m. bažnyčia ir klebonija sudegė, varpinė išsprogdinta, 2 varpai išvežti į Rusiją, kiti 2 išsilydė. 1915-1920 m. pamaldos laikytos mokyklos salėje. Klebono J. Norvilos rūpesčiu 1920 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. 1921 m. įrengti iš Troškūnų atvežti vargonai. 1928–1932 m. klebono Jurgio Martinaičio iniciatyva išdažytas bažnyčios vidus, įrengti 3 altoriai. Įsigyti 2 varpai, pakabinti laikinoje stoginėje, vėliau pastatyta varpinė. Įrengtos gipsinės Kryžiaus kelio stotys. Klebonas J.Martinaitis pastatė parapijos salę, Dievo Motinos statulą šventoriuje, nupirko 10 dūdų orkestrui, 1939 m. savo lėšomis pastatė altariją (čia jis 1946 m. mirė). 1944 m. apdaužytas bažnyčios stogas, išmušti langai. Vėliau suremontuota.

Bažnyčia stačiakampio plano, vienabokštė, su bokšteliu ir trisiene apside. Vidus 3 navų, turi 3 altorius. Šventoriaus tvora akmenų mūro.

ŠALTINIS: http://panevezys.lcn.lt/dekanatai/ (Panevėžio vyskupijos tinklalapis)