Saugomų teritorijų valstybės kadastro duomenimis, šiuo metu Kupiškio rajone yra tik trys saugomi gamtos paveldo objektai: Buivėnų ąžuolas (botaninis), Stirniškių kurilinis maumedis (botaninis) ir Stirniškių atodanga (geologinis). Šiame rajone taip pat svarbūs ir Vizgiūnų bei Akmenytės šaltiniai (hidrogeologiniai gamtos paveldo objektai).

          Buivėnų ąžuolas botaniniu gamtos paminklu paskelbtas 1960 metais. Buivėnų ąžuolas yra apie 700 metų amžiaus, 26,7 m aukščio, 2,2 m skersmens ir 7 m kamieno apimties.

IMG_5217

          Stirniškių kurilinis maumedis. Šį Lietuvoje retą medį XIX a. pradžioje iš Kurilų salų atvežė ir pasodino tuometinis (paskutinis) Komarų dvaro savininkas Bogdanas Komaras. Maumedžiai, priešingai nei kiti spygliuočiai, kiekvieną rudenį meta visus spyglius, o pavasarį sužaliuoja naujais minkštais spygliais. Kurininiai maumedžiai nuo kitų savo genties medžių išsiskiria plačia vienpuse laja.

Šiuo metu vienas iš dviejų Lietuvoje esančių kurilinių maumedžių, aptvertas tvorele auga Komarų dvaro parkelyje. Šis medis laikomas savivaldybės gamtos paveldo objektu.

DSC_0124

 

          Stirniškių atodanga. Ši dolomitų atodanga yra Lėvens upės slėnio kairėje pusėje, ten, kur įteka Suosa – Noriūnų seniūnijos Stirniškių kaime. 1964 metais atodanga paskelbta geologiniu paminklu. Jos aukštis 3 m, ilgis 40 m. Joje atidengti devono viršutinio skyriaus francio aukšto Suosos dolomitų sluoksniai. Joje matome kaverningą sluoksniuotą dolomitą.

Geologinis paminklas yra ne tik Stirniškių atodanga, bet ir pastatas su dolomitinėmis kolonomis. Šis geologinis paminklas vadinamas įvairiais vardais: Stirniškių karjero sienelė, Pauliankos dolomitų atodanga ir dolomitinis pastatas, Pauliankos dolomitinė atodanga, Stirniškių atodanga.

Suosos sluoksnių dolomitai Buivėnų ir Stirniškių karjeruose buvo laužiami statyboms nuo seno. Šalia Stirniškių karjero iš dolomitų sumūrytos pastato kolonos yra ne tik geologinis, bet ir kultūrinis-etnografinis-istorinis paminklas. 1988 m. Noriūnų apylinkėje Suosos upelio žemupys tarp Pasuosių, Karaliūnų, Radžiūnų ir Stirniškių kaimų paskelbtas geologiniu draustiniu. Jo plotas 21,6 ha. Draustinio paskirtis yra apsaugoti vėlyvojo devono Suosos sluoksnių atodangas ir išeigas Suosos upelio vagoje. Šie devono sluoksniai pradėti tyrinėti geologų dar XIX a.

DSC_0131

 

          Vizgiūnų šaltinis. Kupiškio seniūnijos Vizgiūnų kaime, Lėvens upės slėnio dešinėje pusėje, iš gelmių išsilieja gėlo vandens Vizgiūnų šaltinis, kurio debitas apie 259 m3 per parą. Tai hidrokarbonatinio magnio-kalcio tipo vanduo, kurio mineralizacija 315 mg/l. Šis šaltinis yra įregistruotas Lietuvos saugomų šaltinių ir versmių sąraše.

 

 

          Akmenytės šaltinis yra ypatingas savo atsiradimo istorija. 1951-1952 m. Kupiškio miesto gelmės buvo tirtos giliais gręžiniais, kurie pasiekė viršutinio devono Šventosios svitos uolienas. Šis šaltinis sruvena iš 88,31 m gylio, tuomet išgręžto gręžinio žiočių. Prieš tai šaltinis tryško iš maždaug 3 m ilgio ir 1,5 m pločio duburio, įsiterpusio į Lėvens upės krantą, ir vos kelių metrų ilgio upeliu įsiliejusio į upės tėkmę.

Šaltinio vandens temperatūra 7°C, o debitas 4 l/s. Šis hidrogeologinis gamtos paveldo objektas atspindi Kupiškio krašto gamtinę įvairovę.

IMG_6015