Kupos slėnio parkas

          Svarbus rekreacinis želdinys, pritaikytas miesto gyventojų poilsiui. Patvirtinus 2000 metais parengtą „Gamtotvarkos priemonių įgyvendinimo Kupos upės slėnio teritorijoje“ projektą, atlikti slėnio tvarkymo darbai: išvežtos šiukšlės, iškirsti savo funkcijos neatliekantys krūmai, baltalksniai, akmenimis ir betonu sutvirtinti upelio šlaitai, įrengti du nauji pėsčiųjų tiltai, dviračių ir pėsčiųjų takai, apžvalgos aikštelės, įvesti nauji želdiniai. Pagerėjo priėjimas prie vandens, rekonstruotas užterštas tvenkinys prie Atodūsių tilto, pagerinti kokybiniai ir kiekybiniai upelio vandens rodikliai, sanitariniai pakrančių aplinkos ir daugelis kitų darbų. Sutvarkyta 16 ha Kupos slėnio.

          Kupos slėnio parkas 2007 metais išrinktas geriausiu kraštovaizdžio formavimo pavyzdžiu iš 19 kitų kraštovaizdžio objektų.

Kupos slėnio parkas

 

 

Uošvės liežuvio dendroparkas

          Kupiškio marių saloje yra įkurtas Uošvės liežuvio dendroparkas, kurio plotas – 8,97 ha. Čia auga daugiau nei 50 rūšių medžių, šalia kurių yra informacinės lentelės. Kiekvieną pavasarį pasodinama vis daugiau medžių rūšių, atsodinami neprigiję medeliai. Tikimasi, kad neilgai trukus, parke augs 88 rūšys medžių ir krūmų (tiek buvo numatyta rengiant pirminį parko projektą).

          Parko teritorijoje įrengti pažintiniai takai, poilsio aikštelės su pavėsinėmis, šiukšlinėmis, tualetais, numatyta vieta renginiams. Šalia – 2 erdvios automobilių stovėjimo aikštelės, informaciniai stendai. Parką pasiekti galima iš Pajuodupės kaimo pusės tiltu arba iš Aukštupėnų poilsiavietės pontoniniu tilteliu. Tarp Aukštupėnų poilsiavietės ir Uošvės liežuvio salos yra įrengta beveik 100 m. ilgio vandenlenčių trasa su rampomis.

         Uošvės liežuvio parkas atlieka pažintinę rekreacinę funkciją, yra svarbus miesto ir rajono gyventojų poilsiui.

Uosves liezuvis

 

 

Kazio Šimonio parkas 

          Parkas pavadintas kraštiečio tapytojo, grafiko Kazio Šimonio vardu. Vyrauja ąžuolų, pušų, beržų želdiniai. Parke yra futbolo, tinklinio stadionai, riedlenčių bei bmx dviračių trasos. Parką kerta Kazio Šimonio gatvė.

          Pietinė Kazio Šimonio parko dalis, dar vadinama Račiupio parku. Ten teka Račiupio upelis, jį užtvenkus suformuotas nedidelis tvenkinys, į kurį nutiestas tiltas. Naktį apšviečiamo tilto gale stovi skulptoriaus Henriko Orakausko 2005 m. atidengta skulptūra fontanas „Baltų pasaulio medis“. Tai yra vienas populiariausių lankomų objektų Kupiškio mieste.

          Pasak H. Orakausko, jo kūrinius pastebėję žmonės „turėtų pristabdyti lėkimą į nežinią“. Baltų pasaulėžiūrą atspindinčio medžio viršūnėje ir lapijoje – Švč. Trejybę simbolizuojantis trikampis, amžinybės ratas, saulėje žaižaruojantys vitražo lapai, baltiškais žalčiukais apjuostas kryžius ir nutūpę dvasios paukščiai. Šis virš tvenkinio pastatytas medis tarsi sujungia tris stichijas: vandenį, žemę ir orą.

          Šalia įrengti originalūs suoleliai, puošti metaliniais paukščiais, takeliai, gėlynai.

Kazio Šimonio parkas

 

 

 Jono Černiaus skveras 

          1998 metais įrengtas generolo Jono Černiaus skveras. Jo pagrindinis akcentas – skulptoriaus Vaclovo Krutinio sukurta skulptūrinė granito kompozicija su generolo Jono Černiaus biustu. Skvere pastatyti suoleliai, pasodinti gėlynai.

Jono Černiaus skveras

 

 

 Lauryno Stuokos-Gucevičiaus aikštė 

          Kupiškio miesto centre yra aikštė, pavadinta bene garsiausio visų laikų kupiškėnų klasicistinės architektūros kūrėjo, kilusio iš Migonių kaimo Lauryno Stuokos – Gucevičiaus vardu. Šiame skvere auga liepos, klevai, kaštonai, taip pat daug gėlių rūšių. Kasmet prieš Šv. Kalėdas įžiebiama miesto eglė.

          Į šiaurę nuo aikštės stovi buvusi žydų sinagoga (dab. Kupiškio viešoji biblioteka), taip pat netoli yra keletas Henriko Orakausko skulptūrų: „Avinėli, pasipurtyk!“, „Merkurijus“, „Virsmas“, „Oskaro versmė“, skulptūrinė kompozicija „Kupiškėnų vestuvės“, paminklas L. Stuokai-Gucevičiui bei keletas kitų mažosios architektūros eksponatų.

          Aikštė jau nuo pat miesto kūrimosi pradžios buvo svarbi turgų bei prekybos vieta. Šalia stovėjo valsčiaus centras, viešbutis, trejetą smuklių. Tarpukariu vadinosi Rinkos, o atėjus antrajam sovietų okupaciniam laikotarpiui – Tarybų aikšte. Paskyrus naują vietą turgums, aikštė prarado savo paskirtį; sovietmečiu rekonstravus tapo reprezentacine.

          Atkūrus nepriklausomybę pervadinta ši aikštė Lauryno Stuokos-Gucevičiaus vardu.

Gucevičiaus aikštė